s. kropas

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

Gyventojai turės 14 dienų apsigalvoti ir be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties, atsiras teisė bet kada grąžinti kredito dalį anksčiau laiko, o kompensacija kreditoriui negalės būti didesnė nei 2 proc. grąžinamos kredito dalies, o nekilnojamojo turto vertinimą galės atlikti tik nepriklausomi ekspertai, o kredito davėjas kai kuriais atvejais neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti būsto.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.

Kortelių skaitytuvų gaubtai nėra privalomi, o saugumą, atsiskaitant kortelėmis, galima užtikrinti aparatą tiesiog pridengiant ranka, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. LRT radijo klausytoja susirūpino, ar saugu atsiskaityti kortele, jei kortelių skaitytuvas neturi apsauginio gaubto. „Kaip atsiskaityti mokėjimo kortele, jei atsiskaitymo aparatas apnuogintas, jokio gaubto? Koks tada saugumas? Kas už tai atsako? Kalbu apie parduotuvę.

 Finansų krizės akivaizdoje patyrusi milžinišką recesiją, NT burbulo sprogimą ir aibę kitų finansinių sunkumų, Lietuva ir jos bankai pamažu stojasi ant tvirtesnio pamato, rašo thebanker.com. Pabrėžiama, kad šalies rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai dėl itin didelės rizikos baimės prie Lietuvos finansų sektoriaus atsigavimo prisidėjo marginaliai. Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.

S. Kropas: pasaulio ekonomistai piešia niūrius ateities vaizdus, tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri Garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities – antrosios krizės bangos – vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį, įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

Nors  praėjusieji metai buvo vieni pelningiausių per visą Lietuvos bankų istoriją, pernai žlugęs „Snoras“ prilygo bombos sprogimui sistemos viduje, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Visų pirma, tai buvo tikras šoko terapijos testas bankininkystei. Tai buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius, praneša LTV naujienų tarnyba.Su socialdemokratais Seime susitikęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prasitarė, kad į Lietuvą labai rimtai žvalgosi   vienas Rusijos bankas. Artimiausiame valdybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl kol kas neįvardijamo   banko atstovybės įsikūrimo Lietuvoje. Ir tai bus dar vienas realus konkurentas komerciniams bankams.

Visos be išimties užsienio šalys, o kartu ir Lietuva po truputį bando atsitiesti po pasaulio finansų krizės. Nepaisant įvykusio stabilizavimo, negalime sakyti, kad finansų krizė jau baigėsi. Prasidėjusi JAV būsto paskolų rinkoje, ji išplito į daugelio išsivysčiusių šalių bankų sektorių, o po to peraugo į šalių valstybės skolų krizę. Jos nepavyksta įveikti iki šiol. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Stasys Kropas.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Nepasitenkinimas bankų plėšikavimu vis stiprėja. Apie bankų grobuonišką politiką buvo kalbama tiesioginiame BTV eteryje. Kiek anksčiau Seimo Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė viešai pabrėžė, jog bankų įkainiai nuo 2008 metų pabrango 36 proc. Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba atliko kratas kai kuriuose bankuose ir ėmėsi tyrimo dėl galimų kartelinių susitarimų. BTV eteryje diskutavo Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas dr.

Nekilnojamojo turto statytojai bei pardavėjai, komercinių bankų atstovai po ilgos pertraukos vėl ragina pirkti būstus. Dabar, skubiai, nes bus vėlu. Argumentas jau girdėtas prieš 4–5 metus – esą metų pabaigoje butų ims trūkti, jie bus brangesni, todėl dabar pirkti pats laikas. O nepriklausomi ekspertai „Respublikai“ tvirtino, kad pučiant kainų burbulą norima išjudinti sustingusią nekilnojamojo turto bei paskolų rinką.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte nustatytos taisyklės itin nepalankios bankrutuojančiajam. Ši procedūra - sudėtinga, labai brangi ir toli gražu ne kiekvienam pasiekiama, rašo „Lietuvos rytas“.Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresniojo teisininko Manto Petkevičiaus nuomone, Vyriausybės sukurtame įstatymo projekte įrašyta nemažai dirbtinių kliūčių norintiems bankrutuoti. „Įstatyme yra daug netobulumų. Jie nenaudingi patiems skolininkams.