„Rugsėjį Lietuvoje įsisiūbavusi Seimo rinkimų tema savo masyviu ir rėksmingu kūnu užgožė visas kitas aktualijas, todėl bankų pastangos inicijuoti darbinio pobūdžio diskusijas apie indėlių rinkos problemas automatiškai pakliuvo į dienotvarkių grafą „Vėliau“. Mūsų manymu, „vėliau“ jau atėjo, todėl apžvelgiant rugsėjo mėnesio pokyčius bankininkystėje, norisi priminti dar vieną kelių milijardų litų vertės problemą. Kalbu apie paskolas, ar, greičiau, apie neveiksnias paskolas“, - teigia jis.
Anot jo, nors Lietuvoje kreditavimo padėtis, palyginti su kitomis ES šalimis, yra visiškai nebloga, tačiau kalbant apie ilgesnio laikotarpio perspektyvas, skolinimo galimybės priklausys nuo to, kaip greitai ir efektyviai bus šalinami egzistuojantys trikdžiai.
„Kaip ir indėlių struktūros problema, „blogų“ paskolų pavojus yra aplinkos reguliavimo trūkumų rezultatas, ir šios problemos sprendimas nėra vien bankų reikalas. Bėda yra tai, kad, nepaisant aktyvių LBA siūlymų, nuo pat 2008 metų finansų krizės pradžios nebuvo pasiekta rimtesnės pažangos skolų restruktūrizavimo teisinės aplinkos trūkumų šalinime. Visiškai aišku, kad bankų kreditų, kaip pagrindinio kapitalo formavimo šaltinio, Lietuvoje kol kas negali pakeisti jokia kita priemonė. Tačiau vis dar labai didelė neveiksnių paskolų dalis (daugiau nei 15 proc., arba, apie 9 mlrd. litų) gali būti rimtas stabdis ekonomikos atsigavimui ir struktūriniams pasikeitimams“, - teigia S. Kropas.
Pasak jo, neveiksnios paskolos neleidžia nemokių bankų klientų įšaldytų resursų perskirstyti labiau produktyviems jų naudotojams: „Tuo tarpu patys skolininkai neturi paskatų ir galimybių plėtoti ekonominę veiklą, nes bet kokios gaunamos pajamos turėtų atitekti kreditoriams. Tokia padėtis menkina galimybes išteklius panaudoti reikalingoms ir veiksnioms investicijoms ir normalaus verslo plėtros operacijų finansavimą.“
Jis pastebi, kad turint didelį blogų paskolų portfelį, kurio nemažos dalies istorijos pradžia siekia 2009 metus, bankams bus sunkiau teikti naujas paskolas, nes didesnės palūkanų normos lems mažesnę kredito paklausą. Be to, aukštas blogų paskolų lygis mažins bankų gebėjimą finansuoti naujas paskolas, nes neveiksnių paskolų aptarnavimas riboja galimybes naujam skolinimui.
S. Kropas cituoja pasaulio finansų forumo Tokijuje publikuotą pasaulio ekonomikos apžvalgą, kurioje siūloma Lietuvos Vyriausybei pirmiausia šalinti skolos restruktūrizavimo apmokestinimo ir reguliavimo kliūtis: „Skolos sumažinimas ją nurašant neturėtų būti priskiriamos skolininkų apmokestinamosioms pajamoms, o aktyvų perdavimas skolų valdymo įmonėms ar restruktūrizavimui sujungimo ar įsigijimų būdu PVM objektu. Be to, rekomenduojama sustiprinti kreditavimo ir skolų restruktūrizavimo teisinę aplinką. Efektyviam kreditavimo režimui būtina ne tik adekvatus nemokumo bei skolų restruktūrizavimo reglamentavimas, bet ir institucinių gebėjimai juos įgyvendinti.“
Jo teigimu, nors tokie siūlymai yra racionalūs, tačiau iki šiol pastangos keisti situaciją nebuvo vaisingos: „Laimei, kad Lietuvoje turime tvarią bankininkystę, kuri sugeba normaliai funkcionuoti ir ne itin palankiomis aplinkybėmis. Apskritai kalbant, rugsėjis sistemoje buvo gana ramus, be ryškesnių šuolių ar kryčių.“
Rugsėjo mėnesį, po keletą mėnesių trukusio augimo, bendrasis indėlių portfelis susitraukė 247,5 mln. litų ir siekė 44,3 mlrd. litų, o paskolų portfelis didėjo antrą mėnesį iš eilės – 67,7 mln. litų iki 54,1 milijardo.
