Baltijos atominės elektrinės (AE) Kaliningrado srityje projektas dėl nusidėvėjusios energetikos infrastruktūros, užsienio investicijų nebuvimo ir kaimyninių valstybių nenoro importuoti jos pagaminamos energijos pasmerktas žlugti, mano Rusijos nevyriausybinių organizacijų branduolinės energetikos ekspertas, organizacijos „Ecodefence“ vadovas V. Slyviakas.
„Jeigu niekas nesikeis, Baltijos AE niekada nebus pastatyta, niekada nedirbs, nes sukurti infrastruktūrai pinigų nėra. Yra pinigai vienam reaktoriui, skirti Rusijos valdžios, bet pastatyti vieną reaktorių Kaliningrade be elektros tinklų, be kitų šalių sutikimo importuoti jos gaminamą energiją, be užsienio investicijų reiškia pinigus, iššvaistytus pavėjui“, – antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ekspertas.
Pristatydamas studiją „Iššūkiai, užtikrinant Kaliningrado srities energetinį saugumą: ar pakankamas pagrindimas Baltijos AE projektui“ V. Slyviakas pažymėjo, kad investicijos į nusidėvėjusius elektros tinklus yra būtinos, bet Rusijai svarbu atnaujinti ir pagrindinėje šalies dalyje esančią infrastruktūrą.
„Baltijos AE projektas susiduria su dideliais sunkumais. Net jeigu ji bus pastatyta, nors aš tuo abejoju, Kaliningrado srityje esantys elektros tinklai yra pasenę ir negali aptarnauti tokios galingos elektrinės. Siekiant išspręsti šią problemą galima įrengti labai brangius, naujus elektros tinklus, tačiau jie kainuos tiek pat, kiek ir naujas reaktorius“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, klaidingai skelbiama, kad Baltijos AE projekto su dviem reaktoriais vertė yra 5 mlrd. eurų – tikroji kaina turėtų siekti apytiksliai 8–9 mlrd. eurų. Rusijos valstybinė atominė energijos korporacija „Rosatom“ finansavimą yra gavusi tik vienam reaktoriui, todėl jai būtinos užsienio investicijos, kurių, net ir po derybų su stambiomis Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos kompanijomis, kol kas nežadama.
„Tai didelė suma, todėl be užsienio investicijų projektas tikriausiai niekada nebus baigtas, o jų kol kas yra nulis“, – teigė V. Slyviakas.
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad energetikos infrastruktūra bus atnaujinama nebent tuo atveju, jeigu „Rosatom“ pavyks pasirašyti energijos išteklių tiekimo sutartis su kitomis valstybėmis.
„Daug ekspertų pasisako už projekto užbaigimą nedelsiant (...) Atkreipkite dėmesį į tai, jog Kaliningrado sritis energijos deficito nejaučia – ji visiškai apsirūpinusi. Taigi Baltijos AE projektas yra nukreiptas tik į eksportą. Jei galutinai pasidarys aišku, kad eksporto nebus, projektas praras prasmę“, – tvirtino V. Slyviakas.
ECOSOCIS fondo vadovas bei Europos žaliųjų partijų aljanso komiteto narys Aleksejus Kozlovas pastebėjo, jog Baltijos AE galima tapatinti su vitrina, „Rosatom“ pastatyta pačioje matomiausioje Europai vietoje – labiausiai į Vakarus nutolusiame Rusijos Federacijos regione.
„Kaliningrado AE – politinis sprendimas, „Rosatom“ europinis projektas, parodomoji vitrina vakarinėje šalies dalyje“, – teigė jis, ragindamas apskritai atsisakyti atominės energetikos ir pereiti prie alternatyviųjų energetikos šaltinių vystymo.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Saulius Pikšrys, antrindamas A. Kozlovui, paneigė sklindančias kalbas, neva šiuo metu atgimsta atominės energetikos laikai.
„Visi kalba, kad atsiranda atominės energetikos renesansas, bet iš tikrųjų tai yra tik tuščios kalbos“, – sakė S. Pikšrys, ragindamas atsisakyti planų Lietuvoje statyti Visagino AE.
