Maskvai ir Kijevui smarkiai nesutariant dėl Krymo aneksijos ir tebesitęsiančio konflikto Ukrainos rytuose, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ jau gerokai sumažino dujų tranzito per Ukrainą apimtį.
Ukraina baiminasi, jog gali prarasti pajamas iš tranzito mokesčių, jeigu naujieji dujotiekiai politiškai ir fiziškai aplenks jos teritoriją.
Berlyne susitiks daug metų teisines kovas tęsiančių „Gazprom“ ir Ukrainos dujų įmonės „Naftogaz“ delegacijos.
Derybose dalyvaus ir Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas bei Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas.
„Aišku, kad laikas yra svarbus. Mūsų laukiančios derybos bus sudėtingos“, – prieš susitikimą pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
Susitikime daugiausia dėmesio bus skirta „Gazprom“ planui Baltijos jūros dugnu nutiesti ir iki kitų metų pabaigos pradėti eksploatuoti dujotiekį „Šiaurės srautas 2“, kuriuo būtų tiekiamos dujos į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą.
Naujasis dujotiekis bus nutiestas šalia esamo vamzdžio „Šiaurės srautas 1“ ir galingiausiam Europos Sąjungos ūkiui šiuo maršrutu tiekiamų rusiškų dujų kiekis dukart padidės.
Vokietija ilgą laiką tvirtino, kad tai yra išimtinai „komercinis“ projektas ir kovo mėnesį pašalino galutines kliūtis dujotiekio tiesimui.
Tačiau jau kitą mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel Maskvos strateginei iniciatyvai sudavė netikėtą smūgį: ji pareiškė, kad Ukrainos dujų tranzito į Europą koridorius turi būti išsaugotas.
„Taip pat yra politinių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti“, – tuomet pareiškė ji per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Projektas [„Šiaurės srautas 2“] negali būti įgyvendintas nesant aiškumo dėl Ukrainos tranzito vaidmens“, – pažymėjo Vokietijos vyriausybės vadovė.
Ukrainos prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad šis projektas yra „visiškai politinis“.
„Kam leisti dešimtis milijardų JAV dolerių, kad Europos ekonomika taptų mažiau veiksminga, mažiau konkurencinga, o ES energetikos politika taptų labiau priklausoma nuo Rusijos?“ – pabrėžė jis.
Trumpo kritika
Projektas taip pat yra sulaukęs JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritikos.
Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos Europai parduoti suskystintas gamtines dujas (SGD), tačiau ši alternatyva dėl SGD gabenimo brangumo šiuo metu yra kur kas mažiau ekonomiškai perspektyvi negu rusiškos dujos.
„Taigi mes parduosime SGD ir konkuruosime su dujotiekiais. Manau, konkuruosime sėkmingai. Nors yra nedidelis [Rusijos] pranašumas vietos požiūriu“, – pareiškė D. Trumpas po Helsinkyje įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Dėl kito projekto – dujotiekio „Turkijos srautas“ – Ukrainos, kaip rusiškų dujų tranzito šalies, vaidmuo bus dar sumenkintas.
Tačiau V. Putinas buvo nusiteikęs taikiai ir pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi tęsti dujų tranzitą per Ukrainą, kai pradės veikti dujotiekis „Šiaurės srautas 2“, ir taip pat pratęsti tranzito sutartį su šia šalimi.
Rusijos prezidentas pažymėjo, jog tai yra įmanoma, jeigu Ukrainos nacionalinė dujų įmonė „Naftogaz“ ir „Gazprom“ išspręs savo ginčą Stokholmo arbitraže.
Dujų paklausa Europoje didėja nuo 2015 metų ir tai daugiausia skatina gavybos Nyderlanduose sumažėjimas.
Praėjusią žiemą „Gazprom“ eksportas į Europą dėl šalčių pasiekė rekordinį lygį.
Rekordinę kovo 2-osios dieną dujotiekiai, kuriais į Europą tiekiamos rusiškos dujos, veikė iki 99 proc. savo pajėgumo, neseniai paskelbtame Oksfordo energetikos studijų instituto straipsnyje pažymėjo mokslininkas Jackas Sharplesas (Džekas Šarplesas).
Kas bus dabar
„Kol pradės veikti „Šiaurės srautas 2“ ir „Turkijos srautas“, visus metus tebereikės didelio dujų tranzito per Ukrainą“, – pareiškė jis.
Tačiau po to Ukrainos vaidmuo priklausys nuo susitarimo, kuris bus pasiektas su Europos Komisija, arba nuo klientų poreikių, pridūrė ekspertas.
Thierry Brosas (Tjeri Brosas), kitas Oksfordo energetikos studijų instituto mokslininkas, pažymėjo, kad šalys turi susitarti ne tik dėl to, kas bus po 2019 metų, bet ir dėl to, kas bus dabar, atsižvelgiant į tai, kad „Gazprom“ kreipiasi į teismus, siekdama anuliuoti savo dabartines sutartis su Ukraina.
„Dabar bendroji sutartis turi būti peržiūrėta su dviem nežinomaisiais – projektu „Šiaurės srautas 2“ ir tranzito tarifu, nes mes nežinome, ką pasiūlys Ukraina“, – pareiškė jis.
„Jeigu tai būtų tik komercinis klausimas, Ukraina galėtų padaryti taip, kad „Šiaurės srautas 2“ būtų nekonkurencingas – tam jai reikėtų sumažinti savo tranzito tarifus“, – pareiškė jis. Tačiau Kijevas teismuose iš tiesų reikalauja, kad tarifas būtų padidintas ir būtų kompensuotas tranzito apimčių sumažėjimas.
