Lietuvoje verdant aštrioms diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, atominės elektrinės reikalingumo ir laukiant gyvenimo pagerėjimo, profesorius matematikas ir ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, pagerėjimas yra laikinas. Anot jo, Lietuvai nepasisekė, nes krizė buvo per silpna.
Krizė subalansavo ekonomiką
Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos instituto dėstytojas, habilituotas mokslų daktaras, ekonomistas Rimantas Rudzkis, kaip pats sako, atsidėjo tik matematikai, tačiau nuo ekonomikos netoli pabėgo, tad susitikime su Panevėžio verslininkais jis dalijosi Lietuvos ekonomikos perspektyvomis ir tendencijomis. Deja, nieko paguodžiamo jo kalboje nebuvo. Pasak profesoriaus, nors Lietuvos ekonomika visoje Europos Sąjungoje auga sparčiausiai, atsigavimo tikėtis neverta.
Tarptautinėse rinkose jaučiami nerimo ženklai, tikėtis, kad Lietuva į juos nesureaguos, būtų naivu.
„Netikiu pasaulio ekonomikos atsigavimu. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau kitąmet prognozuojama recesija. Didelės grėsmės kyla Europos Sąjungai ir Rusijai – didžiausioms Lietuvos rinkoms. Lietuva neišvengiamai negali nesureaguoti.
Daugelis pamena Gedimino Vagnoriaus laikus, kai buvo raminami Lietuvos žmonės, kad krizė Rusijoje mūsų tikrai nepalies. O kaip buvo iš tiesų, nereikia ir pasakoti“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Anot jo, Lietuvos ekonomiką didele dalimi stimuliuoja ir Europos Sąjungos pinigai, tačiau 2014-ieji bus europinių pinigų bado metai, nes pasibaigs vienas pinigų etapas, o kitas dar nebus net prasidėjęs.
Finansų ekspertas teigė, jog krizė nėra blogai, praėjęs sunkmetis padėjo subalansuoti ekonomiką. Prieš tai visi gyveno plačiai, nors ir skolose. Krizės pliusas buvo tas, kad išmokome gyventi ne pagal poreikius ar norus, o pajamas.
„Kaip mėgstu sakyti, Lietuvai nepasisekė, nes krizė buvo per silpna – nors pamoką turėjome puikią, ne visi ją išmokome“, – teigė analitikas.
Atsigavimą skatintų eksportas
Lietuva, anot R.Rudzkio, rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims, nes per praėjusį dešimtmetį mūsų ekonomikos lygis pakilo daugiau kaip 62 proc. O tam daugiausiai įtakos turėjo eksportas.
„Lietuva ir Slovakija padarė didžiausią pažangą visoje Europos Sąjungoje. Nepaisant klaidų, krizės, nepasisekimų, mūsų ekonomika kilo, o didžiausią įtaką turėjo eksportas. Aišku, čia jau praeitis, bet kai nori kuo pasigirti, galima ir tuo. Tačiau tendencija yra labai aiški: jeigu „sės“ Europa, Lietuvoje stebuklų nebus“, – teigė R.Rudzkis.
Didžiausią eksporto dalį sudaro gamyba, kiek mažesnę – perpardavinėjimas, o visai neišnaudota sritis – paslaugų eksportas. Anot ekonomisto, prekių eksportas pernai viršijo lūkesčius, didžiąją dalį eksportuojamų prekių sudarė naftos produktai, mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės produktai ir transporto paslaugos. Deja, vietinės gamybos prekių dalis eksporte mažėjo.
„Daugiausia eksportuojama į Vokietijos, Latvijos, Lenkijos rinkas. Labai išaugo Rusijos rinkos svarba, dabar jai tenka beveik 22 proc. viso eksporto. Labai keista, kad labai mažai, tik vienas procentas su trupučiu, eksportuojama į JAV. Tai galėtų būti mūsų šansas. Jeigu į Europos Sąjungos ir Rusijos rinkas įsisuks krizė, mums bus riesta, nes labai mažas procentas iškeliauja į kitas rinkas.
Nerimą kelia ir tai, kad vietinės gamybos prekių dalis mažėjo. To priežastis – sunkiai juda investicijos: bankai, išduodami kreditus, pasidarė labai atsargūs, o verslininkai vis dar bijo dėl nestabilios situacijos kitose rinkose. Per paskutinį pusmetį paskolų srautas yra neigiamas – daugiau grąžinama nei imama naujų paskolų“, – sakė finansų ekspertas.
Atominė nereikalinga
Įvairių prekių perpardavinėjimas kitoms šalims taip pat sudaro nemažą Lietuvos eksporto dalį. Pasak R.Rudzkio, parduoti yra sunkiau nei pagaminti, tad jeigu Lietuvos verslininkai sugeba rasti savo erdves, vadinasi, šis verslas yra energingas ir turi perspektyvų. Deja, neišnaudota niša yra paslaugų eksportas, nors dar prieš kelerius metus situacija buvo gerokai palankesnė.
„Buvo laikai, kai paslaugų eksportas sudarė apie 10 proc., o šiuo metu tesiekia tik 0,3 proc. Didžiausią dalį sudaro transporto paslaugos, tačiau savo nišos čia neišnaudoja statybos, turizmo, informacinių technologijų įmonės. Puikus pavyzdys – kaimyninė Estija, parduodanti triskart daugiau paslaugų“, – kalbėjo profesorius.
Kai kurie politikos veikėjai ir analitikai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su energetine nepriklausomybe, pasak R.Rudzkio, Lietuvai atominė elektrinė ekonomiškai yra visai nenaudinga, tuo labiau kad turime perteklinės energijos pajėgumų.
„Esu pakankamai susipažinęs su pasauliniais vertinimais ir tikrai manau, kad Lietuvai toks projektas finansiškai nenaudingas. Pernai Lietuva importavo įvairių energetinių produktų už 8 milijardus litų, bet elektros dalis sudarė tik 900 milijonų. Žinant, kiek kainuos palūkanos, sutaupyti praktiškai nepavyks. Elektra mažiau 39 centų tikrai negalės kainuoti. O svarbiausia – turime perteklinės energijos pajėgumus. Elektrėnuose stovinti elektrinė praktiškai nenaudojama, nes labai brangios dujos. Tačiau nereiškia, kad jos visada tiek kainuos. JAV jos kainuoja penkis kartus pigiau, nes ten jau yra dujų perteklius, daug rinkos dalyvių. Europos Sąjungoje to dar nėra, bet netrukus situacija turėtų keistis iš esmės. Prieš penkerius šešerius metus atrodė, kad dujų trūks, tad visi skubėjo sudaryti sutartis 15, 20 ar net 30 metų, kurių nutraukti ar pakeisti sąlygų negalima. Dabar jaučiamas didžiulis spaudimas nutraukti klaidingą praktiką skaičiuoti dujų kainą, siejant ją su kuro kaina. Manau, po penkerių šešerių metų dujos kainuos 3–4 kartus pigiau, tad Elektrėnų elektrinės gaminama elektra bus pigesnė nei atominės, tad kam ją statyti“, – mano R.Rudzkis.
Augimą stabdo mažos investicijos
Kylantys ekonomikos rodikliai turėtų nuteikti optimistiškai, tačiau, ekonomisto nuomone, pagerėjimas yra tik laikinas, nes neturime daug pajėgumų. Lietuva išsiskiria labai žemu investicijų lygiu, o tai yra tolimesnės plėtros stabdys, kartu atbaido ir užsienio investuotojus.
„Lietuvos verslas vangiai kloja pamatus būsimai ūkio plėtrai. Esame pagal investicijas žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Su tokiu investicijų lygiu tikėtis, kad išliks toks pat eksporto augimas, neverta. Taip, Lietuvos ūkis augs, bet tvariai ilgalaikei ūkio plėtrai pagrindo kol kas nėra“, – teigė R.Rudzkis.
Mažai tikėtinas ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas. Anot ekonomisto, didžiausios grėsmės Lietuvos ekonomikai yra Europos Sąjungos ir Rusijos rinkų galimas nuosmukis bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumo kritimas. Taip pat vidinės problemos: per mažos investicijos, prastas strateginis planavimas, netvarūs valstybės finansai, neefektyvus viešasis sektorius, pernelyg biurokratizuota verslo aplinka, aukštas korupcijos lygis, prislopusi kreditų rinka, taip pat dėl emigracijos ir švietimo sektoriaus ydų stiprėjantis kvalifikuotų darbuotojų stygius, nors turime 250 tūkst. bedarbių armiją.
„Raktas į sėkmę – gaminti geriau ir kokybiškiau nei kiti. Aišku, nereikėtų lįsti į per daug rizikingus projektus, nes situacija tarptautinėse rinkosi neaiški. Valstybės prioritetas turėtų būti konkurencingumo didinimas ir verslo sąlygų gerinimas“, – sakė R.Rudzkis. Jis pridūrė, kad įsisenėjusias verslo problemas spręsti trukdo ir tai, kad nėra lyderių politikoje.
Lina DRANSEIKAITĖ
