Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.
„Prarasti turbūt patys svarbiausi metai, per kuriuos buvo galima rimtai pakeisti Lietuvos ūkio judėjimą teisinga kryptimi“, - sakė R. Kuodis, dalyvaudamas konferencijoje „Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės“.
Ekonomistas dėstė, kad nors renovacijos projektas individualiam gyventojui ir neapsimokėjo, jis būtų apsimokėjęs valstybės ekonomikos mastu. Tačiau dabar tik belieka laukti, kad ateis nauja valdžia, ar galbūt sena iš naujo pažiūrės į esančias problemas daugiabučių renovavimo srityje – tai parodys artėjantys rinkimai.
„Akivaizdu, kad dabar reikės spręsti politinio veido klausimą“, - neabejojo ekonomistas. Vis dėlto, tikėtis, kad sena valdžia pripažins, jog dabartinė renovavimo sistema neveikia, anot jo, – naivu. Tai, pasak ekonomisto, gali padaryti tik labai išmintingi žmonės.
„Statistika dabar yra daugiau negu juokinga, kiek yra pavykę renovuoti namų. Matome puikias iniciatyvas, kurios vykdomos praktiškai spontaniškai, atskiros savivaldybės pereina prie savų schemų, bet, manau, kad tokiam dalykui reikia nacionalinio projekto, kuris už „Gazpromo“ pinigus padarytų dalyką, kuris mums tikrai yra naudingas“, - kritikos negailėjo R. Kuodis.
Būtinas aiškūs modelis, o ne fantazavimas
Jis teigė neįsivaizduojantis šalies, kuri nesinaudoja matematiniu moduliavimu energetinėms sistemoms.
„Matome amžinus ginčus atominė (elektrinė – aut. past.) versus kiti vektoriai, tarkime, koogeneracinė paremta vietiniais biokuro ištekliais. Toks modelis (matematinis moduliavimas energetinėms sistemoms – aut. past.) išspręstų visus ginčus, kurių didžioji dalis vyksta tuščiai“, - dėstė ekonomistas.
Jo teigimu, net ir be modelio yra akivaizdūs tam tikri klausimai, kuriuos turėtų apmąstyti ne tik politikai, bet ir patys gyventojai. Tie klausimai susiję ne tik su šilumos, bet ir elektros energijos ūkiu.
„Nereikia būti ekonomistu ar matematiku, kad sau iškeltum klausimą, ar pigi elektra 2040 metais yra tokia jau didelė vertybė, ar galbūt mes neturime šitai šaliai tiek laiko ir darome kažką, kas duos greičiau rezultatus“, - retoriškai klausė jis.
Jis linkėjo Lietuvos politikams ne rašyti energetines strategijas, o jas moduliuoti. Pasak jo, iš tarptautinių energetikos agentūrų galima pasiimti jau paruoštus modelius, kuriuose reikėtų tik sudėlioti savo parametrus, problematiką ir atsakymai būtų aiškūs.
„O pas mus viskas atvirkščiai vyksta, mėgstame daug rašyti, fantazuoti, piešti „Power Point'u“ grafikus, kai realiai reikia naudotis „Exel“ lentelėmis. „Power Point“ politikoje praktiškai reikia išbraukti“, - sakė R. Kuodis.
Investicijos kaip skolos
Kalbėdamas apie įvairias užsienio investicijas tiek į energetiką, tiek į kitas ūkio sritis, ekonomistas R. Kuodis atkreipė dėmesį, kad politikus visada bet kokios užsienio investicijos džiugina.
„Ekonomistui investicija yra skola. Taip išeina, kad džiaugiamės, jog gausime skolų?“- retoriškai klausė jis. Anot ekonomisto, jeigu būtų pasirinktas konkretus modelis, aiškiai pasimatytų, kad pinigai nėra nemokami.
„Pas mus dažnai galvojama, kad ateis investuotojas, duos pinigų, kažką pastatys... Už tai reikės mokėti. Kitas dalykas, kad Lietuvoje dažnai galvojama, kad ir nuosavos lėšos yra nemokamos. Politikai žiūri buhalteriniu požiūriu, kad jeigu tai yra tavo pinigai, tu sau palūkanų neva nemoki. Ekonomistai į viską žiūri per alternatyvinių kaštų prizmę, tuomet viskas ir pasimato“, - aiškino Lietuvos banko valdybos narys.
Anot jo, taikant modelį, tampa aiškus ir taškas, kur yra investavimo riba.
„Man dabar yra baisu, kad Lietuva perinvestuos, išeinant iš tos prielaidos, kad tiek daug metų nieko nebuvo daroma, kad dabar reikia perreaguoti – pristatyti alternatyvų, kad narkomanas, galėtų gauti dujų bet kada. Jeigu nebus vienos adatos, reikia kad būtų dar trys . Tai yra pernelyg brangus ir neprotingas būdas reaguoti į kai kurias problemas“, - metaforiškai apie energetinius projektus, vykdomus Lietuvoje, kalbėjo ekonomistas.
Sprendžiant problemas, ekonomistas siūlė apmąstyti ir kitas alternatyvas: „Pavyzdžiui, narkomaną išvis atpratinti nuo dujų. Lietuva gali praktiškai gyventi ir be dujų, išskyrus gal „Achemą“, bet čia jau atskiras klausimas“, - sakė R. Kuodis, dalyvaudamas konferencijoje apie šilumos ūkio pertvarką Lietuvoje.
