15 buvusių Sovietų Sąjungos valstybių per paskutinius dvidešimt metų pasirinko radikaliai skirtingus politinius kelius, rašo „Foreign Policy“, apžvelgdama posovietinių valstybių politinio ir ekonominio vystymosi tendencijas.
Kalbėdamas apie Baltijos valstybes straipsnio autorius Joshua E. Keatingas teigia, kad Estija išlieka viena iš ištikimiausiu Europos Sąjungos (ES) rėmėjų Europoje. Tuo metu, kai euro zonos likimas pakibo ant plauko, Estija 2011 metų pradžioje įstojo į valiutų sąjungą. Nepaisant pirminio šoko, Estija demonstruoja ekonomikos atsigavimo ženklus, o šalies augimo prognozės taip pat yra optimistinės.
Nepaisant užsitęsusio ekonominio nuosmukio, Lietuvos ekonomika sparčiai atsigauna – pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomikos augimo tempai buvo antri visoje Europos Sąjungoje, rašo J. Keatingas. Lietuva taip pat ketina 2014 metais prisijungti prie euro zonos.
Bene reikšmingiausias pastarojo laikotarpio įvykis Latvijoje buvo buvusio verslininko Andrio Berzinio išrinkimas naujuoju šalies prezidentu. Savo kadenciją jis turėtų pradėti eiti liepos mėnesį. Pasak straipsnio autoriaus, šiais metais Latvija atmetė siūlymą priimti naują finansinės paramos paketą iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo.
Vertindamas Baltijos valstybių politinę padėtį J. Keatingas visas tris šalis priskyrė prie laisvų valstybių.
