Valdžia svarsto ilgalaikiams bedarbiams sumažinti socialines pašalpas, o paskui ir visai nutraukti jas mokėti. Tačiau šaiposi iš darbo nevengiančių žmonių, kuriems sunkmečiu pavyko įsidarbinti bent puse etato.
Mat tokioms šeimoms, kuriose bent vienas iš sutuoktinių dirba puse etato, užkertamas kelias gauti socialines pašalpas ir kompensaciją už šildymą. Ir visai nesvarbu, kad pajamos atitinka įstatymų numatytas sąlygas gauti šias išmokas, t. y. neviršija nustatytų dydžių vienam šeimos nariui.
Su tokia realybe susidūrusi panevėžietė Viktorija iš socialinių darbuotojų išgirdo patarimą derėtis su darbdaviais, kad jie duotų visą arba bent 0,75 etato, arba registruotis Darbo biržoje ir toliau dirbti kaip anksčiau. Tik su sąlyga, kad moteris papildys ieškančiųjų darbo gretas, jos šeimai bus mokamos socialinės pašalpos ir kompensacijos už komunalines paslaugas.
Viktorija uždirba 500 litų „į rankas“, jos sargu dirbantis vyras šeimos biudžetą papildo 600 litų. Šeimoje auga du vaikai, vienas lanko mokyklą, kitas – darželį.
Viktorija teigia, kad iki krizės ji dabartinėje darbovietėje turėjo visą etatą. Tačiau sunkmečiu darbdaviai paliko tik puse, tačiau realiai darbo krūvio nesumažino.
Bijodama prarasti darbą moteris sutiko su tokiomis sąlygomis, bet jai nė į galvą neatėjo, kad likusi dirbti puse etato savo šeimai padarė meškos paslaugą – nebegalės gauti socialinių pašalpų ir kompensacijų.
„Vadinasi, man dirbti už 500 litų neapsimoka, geriau visu užpakaliu atsisėsti valstybei ant sprando“, – svarsto ji.
Viktorijai atrodo nelogiška, kad, norėdama gauti socialinę paramą, turinti registruotis Darbo biržoje.
„Logiška ar ne, bet tokie įstatymai. Patikėkite, daug žmonių, dirbančių puse etato, registruojasi Darbo biržoje tam, kad gautų socialines pašalpas ir kompensacijas“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio rajono Socialinės paramos skyriaus vyresnioji socialinių išmokų specialistė Zita Dudėnienė.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė patvirtino, kad iš tiesų taip yra.
„Tokie asmenys bedarbio pašalpų negauna“, – sakė ji.
Pavaduotojos nuomone, nelabai logiška, kad sunkmečiu, kai daug darbdavių siūlo dirbti puse etato, versti tokius žmones registruotis Darbo biržoje dėl socialinės paramos.
Siūlo skatinti dirbti
Juolab kad Vyriausybė svarsto galimybę riboti laikotarpį, per kurį mokamos socialinės pašalpos ilgalaikiams darbo biržos klientams.
Po trejų metų pašalpą siūloma sumažinti, o po penkerių jos visai nebemokėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybių paprašė paanalizuoti, kiek asmenų, gaunančių socialines pašalpas, ilgai nedirba. Savo ruožtu darbo biržos ministerijai pateikia duomenis apie ilgalaikius bedarbius.
Panevėžio darbo biržos duomenimis, iš iki spalio 1 dieną registruotų 16 tūkstančių 442 asmenų daugiau kaip dvejus metus darbo biržoje stovi 969, daugiau kaip trejus metus – 88, daugiau kaip ketverius metus – 33, daugiau kaip penkerius – 23 gyventojai. Taigi skaičius bedarbių, kuriuos būtų galima įtarti tyčia vengiant darbo, nėra didelis.
Panevėžio rajono globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė taip pat sakė neturinti duomenų, kad daug rajono gyventojų piktnaudžiautų valstybės kišene.
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, rajone socialines pašalpas gavo 3 tūkstančiai 935 žmonės, įskaitant vaikus. Iš visų socialinių pašalpų suaugusių gavėjų nedirbo vienerius ar dvejus metus – 824 asmenys, trejus–penkerius metus – 12 žmonių. Tokių, kurie nedirbtų 6–9 metus, apskritai nebuvo, tačiau buvo du gyventojai, kurie nedirba dešimt ir daugiau metų.
APaškevičienė svarsto, kad galbūt reikėtų sumažinti pašalpas ilgai darbo neturintiems žmonėms, bet ji abejoja, ar būtų teisinga visiškai nutraukti jas mokėti.
„Reikėtų įsigilinti, kodėl žmogus ilgai nedirbo“, – kalbėjo ji.
Panevėžio socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sakė, kad jie neturėjo galimybių suskaičiuoti, kiek laiko nedirba socialinių pašalpų gavėjai, nes jų yra kelis kartus daugiau nei rajone.
Tačiau ji neabejoja, kad būtų neteisinga iš ilgai nedirbusių gyventojų atimti socialines pašalpas ir palikti juos visai be pajamų.
„Reikėtų analizuoti, dėl kokių priežasčių jie nedirba, ir tas priežastis šalinti. Pavyzdžiui, kad darbo biržos finansuojamus kursus baigę bedarbiai neitų pas mus prašyti pašalpų, o susirastų darbą“, – sakė ji.
Oficialiais duomenimis, iš darbo biržos mokymus baigusių bedarbių įsidarbina tik 40 procentų. Socialinės apsaugos ministerija skelbia, kad rengiama profesinio mokymo reforma, kurios esmė – glaudesnis bendradarbiavimas su darbdaviais.
