socialinės pašalpos

Darbas už socialines pašalpas Lietuvoje yra itin toleruojamas reiškinys, nors savo pobūdžiu ne skatina asmenis įsilieti į darbo rinką, o kaip tik užrakina pašalpų spąstuose ir didina pažeidžiamumą. Jeigu savivaldybės rinktųsi įdarbinti pašalpų gavėjus bent dalimi etato, jie ne tik įgytų darbinių įgūdžių, bet ir būtų drausti socialiniu draudimu. Tačiau dauguma jų verčiau moka pašalpas, bet reikalauja atlikti viešuosius darbus: pjauti žolę, ravėti gėlynus, tvarkyti aplinką ir panašiai.

Socialines pašalpas gaunantys rajono gyventojai už jas turi tvarkyti miestą ar dirbti kitus seniūnijų jiems pavestus darbus. O po darbų neretai pašalpas tiesiog prageria. Aplinkinius tai piktina, tuo metu artimieji saviškių gaili ir juos įvairiai dangsto. Dirbančiuosius už pašalpas pasiekia savivaldybės jiems mokami pinigai. Tačiau jie ne visada išleidžiami tinkamai.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Vyriausybei perdavus socialinių pašalpų skyrimą savivaldybėms, šios džiaugiasi sutaupytais pinigais – taip, sako, pašalpos neskiriamos tiems, kurie anksčiau jas gaudavo nelegaliai. Tačiau atsitinka taip, kad žmogus balansuoja ant pašalpos gavimo ribos, ir tada jo likimas atsiduria savivaldybės valdininkų malonėje.

 Klaipėdos nakvynės namuose gyvenantiems žmonėms nuo kovo pradžios teks susimokėti už nakvynę. Toks sprendimas jau anksčiau buvo priimtas Vyriausybėje, o Klaipėdos savivaldybė yra pirmoji, pradėjusi realiai įgyvendinti šį nutarimą. Anksčiau už nakvynės namų suteiktas paslaugas turėjo mokėti tik tie gyventojai, kurių mėnesinės pajamos buvo didesnės nei 700 litų. Dabar visiems teks sumokėti 20 proc. savo gaunamų pajamų. Susimokėti turės visi, net ir gaunantys socialines valstybės pašalpas.

Iš užsienyje dirbančių giminaičių gaunamos piniginės perlaidos kitais metais gali tapti kliūtimi gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį. Jei remia giminės, nerems valstybė Valstybinė mokesčių inspekcija su savivaldybėmis ketina pasirašyti sutartis ir keistis informacija apie valstybės paramą gaunančiųjų pajamas. Prognozuojama, kad šiais metais mūsų šalies gyventojai iš emigravusių artimųjų gali sulaukti 6 milijardų litų.

 Vilniaus savivaldybės nustatytas reikalavimas pašalpų ir kompensacijų gavėjams turėti sąskaitą banke neprieštarauja įstatymams – tai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Teismas pranešė, jog šis sprendimas priimtas išnagrinėjus administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti dalį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo, nustatančio socialinių pašalpų mokėjimo tvarką.

Savivaldybėms pradėjus administruoti socialinių pašalpų lėšas, jų skirstymas tapo skaidresnis, pinigai naudojami efektyviau. Skaičiuojama, kad Alytaus mieste šiemet bus išmokėta beveik 2 milijonais litų mažiau nei pernai. Sutaupytos lėšos bus panaudotos kitoms socialinėms reikmėms.

Nuo sausio 1-osios socialinių pašalpų mokėjimą perėmusios savivaldybės jau per pirmą ketvirtį tikina sutaupiusios milijonus litų, pirmadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Vilniuje gavusių socialines pašalpas sumažėjo 23 proc., jeigu palygintume pernai ir šių metų pirmuosius ketvirčius. 2013 metais gavėjų buvo apie 22,8 tūkst., šiemet – 17,6 tūkst.

 Jolita Žurauskienė Gyvenamosios vietos deklaravimas Dusetų miestelio gyventojai Izolinai Laucevičienei ir jos mažamečiam sūnui tapo painiu rebusu. Metus biurokratų slenksčius minanti moteris negauna socialinių pašalpų, o vaikas – nemokamo maitinimo mokykloje. Gyvena giminių name „Izolina gyvena prastame giminių namelyje Sporto gatvėje. Tačiau ten seniūnas jos neregistruoja, seniūnijoje – taip pat.

Nuo ateinančių metų sausio pirmos dienos ant savivaldybių pečių turėtų užgriūti socialinės pašalpos teikimo funkcija. Manoma, kad toks įstatymas nepasiturintiems gyventojams skiriamas lėšas padėtų skirstyti tikslingiau ir veiksmingiau. Prieš kelias dienas Šiaulių miesto savivaldybė sulaukė šio įstatymo projekto ir dabar suka galvas, kokias pastabas gali pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Šiau­lių ap­skri­ty­je šie­met šo­ko į vir­šų nau­jų be­dar­bių re­gist­ra­ci­ja. Aiš­ki­na­ma, jog tai ne nau­jos kri­zės pra­džia. Be­dar­bių esą dau­gė­ja dėl at­si­vė­ru­sios ga­li­my­bės jiems iš kar­to gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą. Bet fak­tas, jog ma­žė­ja ir įdar­bin­tų žmo­nių, ir lais­vų dar­bo vie­tų. Iš Pak­ruo­jo ra­jo­no iš­si­ke­lia vi­sa įmo­nė. Prie dar­bo bir­žos du­rų Šiau­lių dar­bo bir­žos prii­ma­ma­ja­me vi­dur­die­nį lau­kė per de­šimt žmo­nių.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Savivaldybėms šiems metams pristigus per 50 mln. litų socialinėms pašalpoms, Vyriausybė joms papildomai skyrė 20 mln. litų. „Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo numatoma šių metų lapkričio mėnesiui skirti 14-kai savivaldybių 20,413 mln. litų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti – toms savivaldybėms ir tiek, kurioms ir kiek trūko lapkričio mėnesiui“, – naujienų agentūrą ELTA informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Neseniai buvo sugriežtinta socialinių stipendijų skyrimo tvarka, o pačių socialinių stipendijų skirstymą iš aukštųjų mokyklų perėmė Valstybinis studijų fondas (VSF), nors ir stengiamasi, kad parama būtų teikiama tiems studentams, kuriems jos reikia labiausiai – prašančiųjų šios paramos skaičiai per pastaruosius metus labai išaugo. Šiuo metų socialinės stipendijos dydis – 390 litų.

Antras mėnuo Šiaulių centrinės turgavietės maisto paviljonuose pirkėjai su pirkiniu gauna ir kasos kvitą. Visą tą laiką prekyba mėsa ir jos gaminiais mažėjo, o prekeivių gretos retėjo — teigiama, kad ištuštėjo apie 30 procentų prekybos vietų. Tikrintojai varo baimę Iš ryto turgavietės mėsos paviljone pirkėjų mažiau nei pardavėjų. Pastarųjų čia gal kelios dešimtys. Pardavėja pasveria pagyvenusios moters išsirinktų produktų ir, atidavusi grąžą, muša kasos kvitą.

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų.

37 metų lietuvis Ričardas Virokaitis iš Elthamo pietų Londone trečiadienį nuteistas kalėti penkerius metus už tai, kad vadovavo gaujai, mokėjusiai moterims iš Rytų Europos šalių, kad šios atvyktų į Didžiąją Britaniją ir gautų socialines išmokas, skelbia „7thSpace Interactive“. R. Virokaitis ir jo bendrai lydėdavo atvykusias moteris ir padėdavo susitvarkyti reikiamus dokumentus, kad šios neteisėtai gautų socialines išmokas.

Praėjusiais metais Kaune tendencingai daugėjo socialinių pašalpų gavėjų. Ypač padaugėjo tarp jų šeimų, kuriose suaugę darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys, asmenys augina 1, 2 ar daugiau vaikų. Lyginant pastaruosius dvejus metus finansiniu atžvilgiu, 2009 metais socialinėms pašalpoms miestui prireikė 9,8 mln., tuo tarpu 2010-aisiais jų teko išmokėti net 33,17 mln. Lt. 2009 metų sausį Kaune socialinė pašalpa buvo mokama 857 šeimoms, o praėjusių metų sausį – jau 3186 šeimoms.

Valdžia svarsto ilgalaikiams bedarbiams sumažinti socialines pašalpas, o paskui ir visai nutraukti jas mokėti. Tačiau šaiposi iš darbo nevengiančių žmonių, kuriems sunkmečiu pavyko įsidarbinti bent puse etato. Mat tokioms šeimoms, kuriose bent vienas iš sutuoktinių dirba puse etato, užkertamas kelias gauti socialines pašalpas ir kompensaciją už šildymą. Ir visai nesvarbu, kad pajamos atitinka įstatymų numatytas sąlygas gauti šias išmokas, t. y. neviršija nustatytų dydžių vienam šeimos nariui.

Šiauliuose, palyginti su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu, socialinių pašalpų išmokėta triskart daugiau šeimų. Toks socialiai remtinų šeimų antplūdis įvyko dėl masinio atleidimo iš darbo. Vida Rimšienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja, paskaičiavo, kad liepą už praėjusį mėnesį socialinė pašalpa išmokėta 3372 šeimoms. Pašalpas gavo 6040 asmenų.

Kauno miesto savivaldybės taryba gegužės 27 dieną nusprendė pakeisti Kauno miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašą. Iš savivaldybės biudžeto finansinę paramą gaunantys asmenys už tai turi atidirbti. Patvirtinus aprašo pakeitimus, vienkartines ir socialines pašalpas gaunantys kauniečiai privalės padirbėti ilgiau. Viešųjų darbų programoje nurodyti laikini visuomenei naudingi darbai.