Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Gegužės mėnesį akcijų rinkose vyravo vadinamosios „meškos“ – kainų kritimas buvo pastebimas visose pagrindinėse pasaulio akcijų biržose nuo Azijos iki Vakarų Europos ir JAV.
Graikija, ko gero, turėtų išlikti didžiausiu finansų rinkų dirgikliu iki birželio 17 d., kai pakartotinai vyks rinkimai į šalies parlamentą. Opozicinės partijos Graikijoje anksčiau pasisakė prieš šalies įsipareigojimus taupyti ir net kėlė išstojimo iš euro zonos klausimą. Tačiau jau gegužės pabaigoje jų tonas sušvelnėjo, o patys rinkėjai, išankstinių apklausų duomenimis, jau daugiau pradėjo remti politikus, kurie ketina laikytis taupymo pažadų.
Be to, Europoje stiprėja baimės dėl Ispanijos finansinės būklės. Rinkos dalyviams nerimą kelia kebli padėtis ne tik viešuosiuose finansuose, dėl kurios šalies skolinimosi rinkose kaina nuolatos didėja, bet ir bankiniame sektoriuje. Mat praėjusią savaitę trečias pagal dydį Ispanijos bankas „Bankia“, siekdamas išvengti bankroto, paprašė 19 mlrd. eurų finansinės pagalbos.
Tikimasi veiksmų iš Europos centrinio banko
Šiuo metu Europos centrinis bankas (ECB) kol kas susilaiko nuo aktyvių veiksmų, tačiau galima tikėtis, kad jau šią savaitę vyksiančio ECB susirinkimo metu bazinė palūkanų norma bus sumažinta nuo 1 proc. iki 0,75 proc. Jei situacija Graikijoje klostytųsi pagal blogiausią scenarijų – šalis išstotų iš euro zonos ir bankrutuotų – ECB būtų priverstas ne tik mažinti bazinę palūkanų normą, bet ir imtis kitų aktyvių priemonių, siekdamas sutramdyti chaosą finansų rinkose bei Europos bankiniame sektoriuje.
Potencialas pagal optimistinį scenarijų – pramonės ir transporto sektoriai
Europos didžiausių įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ nuo kovo 16 d. pasiektų 2012 m. aukštumų jau nuriedėjo žemyn 14 proc. Analitikų manymu, tvirčiau atrodanti JAV akcijų rinka taip pat neišvengė korekcijos. JAV akcijų indeksas S&P 500 per gegužės mėnesį nukrito 8 proc., tad šio indekso akcijų kainų ir įmonių pelnų santykis (angl. P/E) nukrito iki 13. Vidutinis šio indekso įmonių P/E rodiklis nuo 1954 m. yra 16,4, todėl remiantis šiuo indikatoriumi JAV akcijos investuotojams gali atrodyti patraukliai. Tačiau šis rodiklis skaičiuojamas pagal paskutinių 12 mėnesių įmonių pelnų rezultatus, kuriems artimiausioje ateityje galimai suprastėjus, investavimas į JAV akcijas, remiantis istoriniais P/E duomenimis, gali jau nebeatrodyti taip patraukliai.
Nors daugumoje euro zonos šalių viešųjų finansų padėtis nėra džiuginanti, didesnio poveikio, kuris turėtų teigiamai paveikti akcijų rinkas, galima tikėtis iš kitų pasaulinės ekonomikos polių - JAV ir Azijos. Didžiausią potencialą, pagerėjus bendriems investuotojų sentimentams, turėtų ciklinių sektorių, pavyzdžiui, pramonės, transporto įmonių akcijos. Iš gynybinių sektorių galima išskirti sveikatos apsaugos sektorių, kuris nuo šių metų pradžios net ir Europoje sugebėjo investuotojams duoti teigiamą grąžą.
Europos politikai turi gelbėjimo priemonių
Dabartinės situacijos neturėtume lyginti su 2010 m. ir 2011 m. euro zonos skolų krizės paūmėjimais, kai Europos regiono akcijų kursai krisdavo apie 15 – 20 proc. Nuo 2009 m., kai pasaulio ekonomika ėmė stiebtis aukštyn, skolų krizės paaštrėjimus vis tik pagilindavo smarkiai sulėtėjęs ūkio augimas ir baimės dėl antros pasaulio ūkio krizės. Tai gali iliustruoti JAV BVP augimas – 2011 m. pirmą ketvirtį ūkis paaugo tik 0,4 proc. Tačiau 2012 m. pradžioje didžiausia pasaulio ekonomika jau plėtėsi 1,9 proc.
„Danske" bankas mano, kad šiuo metu globalios ekonomikos ciklas yra įžengęs į pakankamai tvirto kilimo stadiją. Be to, Europos politikai paruošė priemonių, kaip gesinti laukiamus finansų krizės gaisrus. Buvo sukurtas Europos finansinio stabilumo fondas, o 2011-2012 m. sandūroje atliktos pigių pinigų injekcijos Europos komerciniams bankams, kurios gali būti pakartotos, jeigu neramumai dėl finansinio stabilumo Europoje ir toliau aštrės. Be to, ateityje rinkos dalyviai ir toliau akylai stebės ECB veiksmus – kokių priemonių jis ryšis imtis, siekdamas suvaldyti užsitęsusią krizę euro zonoje.
Kęstutis Celiešius, „Danske" banko Finansų maklerio skyriaus vadovas
