Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai – atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas“, - teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Paskutinį 2010-ųjų metų ketvirtį BVP augimas paspartėjo iki 4,6 proc., tačiau pagrindinės priežastys – tos pačios. Tai įspūdingi eksporto rezultatai ir palengva atsigaunanti vidaus paklausa.
Nekilnojamojo turto rinkoje vyksta stabilizavimosi procesas. Bankų kreditavimo politika darosi mažiau konservatyvi ir konkurencija šioje srityje pamažu stiprėja, tačiau apie spartų NT atsigavimą kalbėti dar anksti. Mes stebime rinką, reaguojame į jos signalus ir esame pasiruošę skolinti vartotojams, tačiau skolinsime racionaliam pirkėjui ir skolinsime atsakingai. Nors tamsiausias metas jau praėjo, dabar NT rinkoje - ankstus rytas ir nebus imamasi jokių dirbtinų priemonių pabudinti ją anksčiau laiko. Šios rinkos vystymosi potencialas išlieka didelis, nes daug žmonių gyvena senuose būstuose, o renovacijos procesas stringa, tačiau spartesnį paklausos atsigavimą sunku prognozuoti dėl sudėtingos namų ūkių padėties.
Nepaisant itin gerų paskutinio ketvirčio rodiklių, Danske bankas nekeičia augimo prognozių. Šiais metais tikimės, kad BVP išaugs apie 3,6 proc. Augimą lems eksportas. Šių metų sausį jis augo 13,5 proc. Metinės eksporto augimo prognozės - apie 14,3 proc., taigi dar šiek tiek didesnės nei šių metų pirmo mėnesio. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių augimo tendencijos išliks ypatingai palankios šiais metais. Rusijos ir Lenkijos BVP augimas turėtų paspartėti iki 4,7 – 4,8 proc. Augimo lyderė euro zonoje išliks ir Vokietija (2,7 proc.). Pastarosios tendencijos bent jau kol kas leidžia tikėtis spartaus eksporto augimo ir šiais metais.
Vidaus paklausos atsigavimas 2010 m. buvo spartesnis, nei mes prognozavome, tačiau tai susiję su investicijų pagausėjimu valstybiniame sektoriuje. Šiais metais tikimės spartesnio privačių investicijų atsigavimo (iki 17,8 proc.). Didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis sukuria prielaidas spartesniam investicijų paklausos augimui. Sveikesnis šiais metais bus ir bankinis sektorius, o tai taip pat leidžia prognozuoti didesnį augimą. Visgi reikia įvertinti ir tą faktą, kad sparčius augimo tempus lems žemos bazės efektas.
Vartojimo augimo tendencijos praėjusiais metais buvo blankios, tai nulėmė aukštas nedarbo lygis bei mažėjęs darbo užmokestis. Šiais metais pirmą kartą po pastarųjų dviejų metų neigiamų tendencijų, prognozuojamas darbo užmokesčio augimas - 1,3 proc, taip pat tikimės tvaresnių vartojimo augimo tendencijų (3,3 proc.), tačiau optimizmą mažina sudėtinga darbo rinkos padėtis.
Nedarbas pradėjo mažėti ir šios tendencijos tęsis toliau, tačiau mes tik šiek tiek mažiname nedarbo prognozes šiems metams – nuo sausio mėn. prognozuoto 16,5 proc. iki 15,9 proc. Nedarbas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tad tai išliks vienu didžiausiu ekonomikos iššūkiu ir šiemet. Darbo rinkoje formuojasi nepalankios tendencijos, kai ima didėti atotrūkis tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Tai neturėtų stebinti, nes didžiausias bedarbių skaičius atėjo iš statybos sektoriaus, o paklausa darbo jėgai formuojasi gamybiniame sektoriuje, orientuotame į eksportą. Tam dažniausiai reikia aukštesnės kvalifikacijos užimtųjų. Taigi, nedarbo mažėjimo tendencijos priklausys ir nuo bedarbių sugebėjimo persikvalifikuoti.
Vienas iš didžiausių iššūkių šiais metais bus infliacija. Iš paklausos pusės didelio spaudimo vidaus kainoms neprognozuojame, tačiau šiai dienai išorinių sąlygų pokyčiai verčia prognozuoti nepalankius scenarijus. Sparčiai augančios pasaulinės energetinių išteklių ir maisto kainos atitinkamai paveiks ir Lietuvos infliaciją. Reikia įvertinti tai, kad ir maisto, ir energetinių produktų dalis Lietuvos vartojimo kainų indeksui (VKI) yra didesnė nei euro zonos valstybių, todėl ir poveikis infliacijai bus didesnis. Mes ženkliai padidinome savo infliacijos prognozę šiems metams iki 3,5 proc.(buvo 3,2 proc.).
Kalbant apie visas Baltijos šalis, dabar aiškiai išsiskiria Estija. Jos eksporto augimo tempai – fantastiški. Paskutinį 2010 m. ketvirtį jis augo 50 proc., kurį iš dalies lėmė užsienio investuotojų tikėjimas, kad Estija įsives eurą. Įsivesdama eurą, Estija taip pat suvaldė valstybės skolą ir biudžeto deficitą, tad akivaizdu, kad Lietuva privalo keisti fiskalinę politiką. Nesant politiniam sutarimui dėl būtinumo sumažinti deficitą iki 3 proc. BVP 2012 m. šio tikslo galime ir nepasiekti, ypatingai artėjančių rinkimų kontekste. Deficito mažinimo poreikis nėra susijęs su euro įvedimo planais. Tai visų pirma yra mūsų įsipareigojimas ES. Be to, tai esminė prielaida makroekonominiam stabilumui užtikrinti. Skolų krizės grėsmė euro zonoje išlieka ir tai yra aiški indikacija, kad Lietuva neturi jokių galimybių ekspansinės fiskalinės politikos įgyvendinimui.
Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
