Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, iš viso išduotų leidimų statyboms padaugėjo 56 proc., iš jų gyvenamiesiems namams statyti – 59 proc.
Teigiama, kad šalyje ir toliau vyrauja individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų. Leista statyti 2 681 individualųjį namą, kurių naudingasis plotas bus 40,6 proc. didesnis nei 2017 m. pirmąjį ketvirtį.
Remiantis „Infostatyba“ duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį baigti statyti 1 799 gyvenamieji namai su 3 662 butais, iš jų net 53,2 proc. buvo individualiuose namuose.
Mažesni kotedžai ir namai konkuruoja su butais
„Real Data“ įkūrėjas Arnoldas Antanavičius teigia, kad spaudimas butų kainoms darosi vis didesnis. Dabar žmogus gali rinktis, ar brangiai mokėti už butą, ar pasirinkti namą miesto pakraštyje. Jis pastebi ir tai, kad dažnai nusipirkus sklypą jame kotedžus statosi draugai.
Didžiausia konkurencija butams kyla dėl mažėjančio individualių namų ploto.
„Optimaliai stengiamasi namus ir kotedžus statyti. Tie patys kotedžai ir 70–80 kv. metrų būna, ir net 60 kv. metrų. Tai beveik tas pats, kas pakaitalas butui. Populiariausi yra miestų pakraščiai. Jei apie Vilniaus rajoną kalbėtume, tai šiaurinė miesto dalis, vakarinė miesto dalis. Kauno rajone aplinkui viso miesto pakraščius, bet labiau populiari šiaurės vakarų dalis, kuri arti pakankamai A1 greitkelio. O Klaipėdos rajone, arti miesto ribos, susisiekimas su centru geras, žemės kainos mažesnės. Jei jau šeimai reikia ne buto pakaitalo, tada žiūrimi namai, kur plotas ne didesnis 120 kv. metrų. Retai kada didesni namai statomi, nes jau tokį namą pastatyti ir išlaikyti yra brangiau. Ir tokio ploto dažnai nereikia“, – komentuoja nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Tai patvirtina ir „Ober–Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Jo teigimu, matyti akivaizdi individualių namų segmento plėtra. Tai dažnu atveju tampa alternatyva butui.
„Per pastaruosius penkis metus mes matome ženklų augimą. Kasmet maždaug po 30 proc. paauga šis segmentas. Šiemet bent Vilniaus regione turėsime didžiausią pasiūlą per paskutinius 16 metų. Atsiranda galimybės įsigyti įvairų būstą. Šiais laikais tie namai daug mažesnio ploto, racionaliau suplanuoti ir tai yra alternatyva tiems patiems butams.
Plėtotojai pasiūlė produktą, kurio anksčiau nebūdavo. Prieš dešimtmetį buvo statomi individualių namų kvartalai, bet juose vidutinis plotas buvo pakankamai didelis. Daba per paskutinius 3–4 metus žymiai mažesnio ploto produktai. Sublokuoto namo plotas gali būti 80–90 kv. metrų ir tai vilioja pirkėjus. Toks produktas yra ir racionalus, ir įperkamas. Taigi, plėtotojai pamatė nišą, kurią galima užimti. Ir tai aiškiai atsispindi sandoriuose“, – tv3.lt sako R. Reginis.
Jis prideda, kad tai, jog mažesnių namų segmentas sudaro didesnę konkurenciją butų plėtotojams, nėra blogas dalykas. Žmonės turi didesnį pasirinkimą.
Kainos laikosi stabilios
Įsigyti namą, o ne butą, lietuvius vilioja ir kainos. Mat kol butų kainos Vilniuje sparčiai augo, pasak A. Antanavičiaus, nuosavų namų kainos tik nežymiai didesnės už anksčiau pasiektą dugną.
„Kotedžas priklauso nuo ploto. Jei plotas kaip buto pakaitalo Vilniuje, kur stato 56–58 kv. metrų, tai tokių kotedžų kainos yra nuo 1400 iki 1500 Eur už kv. metrą su daline apdailai. Ekonominės klasės buto ir kotedžo kaina daugmaž panaši, tiek kad antru atveju yra ir atskiras kiemukas. Jei kotedžai, kur jau apie 100 kv. metrų, tai tokių kainos vidutiniškai nuo 900 iki 1100 Eur už kv. metrą. Iš esmės tokios kainos laikosi.
O jei apie nuosavus namus kalbant, kur plotas 120–140 kv. metrų, tai kaina paprastai labai panaši būna, apie 900–1000 Eur už kv. metrą. Gal prieš euro įvedimą buvo 10 proc. mažesnės kainos, dabar apie 10 proc. galima tokį padidėjimą pastebėti, bet toliau neturi kur kilti“, – tv3.lt sako A. Antanavičius.
Jo teigimu, pažiūrėjus į statistiką aišku, kad ir toliau kainos sparčiai neaugs.
„Jei per metus Vilniuje pastato apie 1000–1200 vienbučių, dvibučių, tai pirkimo–pardavimo sandoriais naujos statybos vienbučiai–dvibučiai sudaro tik apie 30 proc. visų statybų apimties. Vadinasi 70 proc. pastatytų vienbučių, dvibučių yra net ne pardavimui, o greičiausiai žmonės statosi sau. Ir šioje vietoje sunku tikėtis, kad kainos galėtų kilti vienbučio dvibučio segmente, nes jei kils labai kainos, žmogus tiesiog nusipirks sklypą ir pasistatys savomis jėgomis“, – mano NT analitikas.
Visgi analitikai sutinka, kad bendrai skaičiuojant, individualus namas atsieis daugiau nei butas. A. Antanavičiaus skaičiavimu, kotedžas kainuotų apie 100–110 tūkst. eurų, o dar prisidėtų ir įrengimas. Tad bendra suma galėtų siekti ir 150 tūkst. eurų, kai tuo tarpu tokio paties ploto butas iki 100 tūkst. eurų.
„Ober–Haus“ analitikas R. Reginis prideda, kad reikia nepamiršti, jog kai lyginame individualų namą ir butą, dažnai kalbame apie labai skirtingas vietas. Štai namas miesto pakraštyje gali kainuoti tiek pat kiek butas netoli centrinės miesto dalies. Be to, įsigyjant namą įsigyjamas ir žemės sklypas.
Analitikas taip pat mano, kad kainos šiame segmente nekils sparčiai dėl to, kad ir patys žmonės pradėjo vis dažniau statytis namus.
„Plėtotojai parengia infrastruktūrą ir parduoda sklypais. Galima statytis pagal plėtotojo siūlomą ar individualų projektą. Tai ne tik galutinio produkto, bet ir žemės sklypų pasiūla atsirado, ypatingai aplink Vilnių“, – apie naują tendenciją papasakoja R. Reginis.
Augant pajamoms, augs ir susidomėjimas
NT ekspertai neabejoja, kad individualių namų paklausa ir toliau nemažės. Štai A. Antanavičius tikina, kad kol auga gyventojų pajamos, tol ir gyventojai bus pasiryžę įsigyti aukštesnio standarto būstą.
„Vienas iš mitų, iki šiol labai NT vystytojų mėgstamas, kad kadangi kyla gyventojų pajamos, turi ir nekilnojamasis turtas brangti. Bet ką pastebiu kurį laiką, kad kylant pajamoms ne brangesnius butus perka, o labiau žiūri geresnio būsto, t.y. nuosavo namo, kotedžo. Ir ta statistika, jei butų sandorių pernai mažėjo, o šiais arba mažėjo, arba stabiliai laikėsi, tai nuosavų namų skaičius tiek pernai augo, tiek šiemet per keturis mėnesius nuosavų namų nupirkta daugiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus. Tai noras tik didėja tokiame būste gyventi, kai pajamos auga“, – įsitikinęs A. Antanvičius.
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, balandį šalies gyvenamųjų pastatų (namų) rinka buvo šiek tiek aktyvesnė už kovą – pastarąjį mėnesį šalyje įsigytų gyvenamųjų pastatų skaičius siekė 849, t.y. beveik 6 proc. daugiau už kovo mėnesį bei 1,9 proc. daugiau nei pernai balandį, kai pirkėjų sulaukė atitinkamai 801 ir 833 gyvenamieji pastatai.
