Tik kas penktas sako, kad pinigai ir laimė nėra susiję, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Panašius skaičius įvardijo daugelis europiečių, rodo „Revolut“ užsakymu 11-oje Europos šalių atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenys.
Kovo 20 d. minima Tarptautinė laimės diena. Šią dieną Jungtinės Tautos kasmet skelbia pasaulio šalių laimės reitingą, kur valstybės vertinamos pagal ekonominius, sveikatos, socialinius rodiklius. Šiandien paskelbtame naujausiame reitinge Lietuva užima 20-tą vietą pasaulyje: per šešerius metus nuo 52 pozicijos kasmet sparčiai kilome į viršų .
Laimės dienos proga „Revolut“ užsakymu tyrimų bendrovė „Dynata“ atliko reprezentatyvias apklausas Lietuvoje bei dar 10 Europos šalių: Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje.
Apklausa aiškintasi, kiek žmonių laimę sieja su pinigais: ar europiečiai patenkinti savo turtu ir pajamomis, kiek pinigų per mėnesį jiems reikia, kad būtų laimingi bei kokie pirkiniai suteikia daugiausia džiaugsmo.
Kiek pinigų reikia, kad būtum laimingas
Lietuvių apklausos atsakymai buvo pozityvesni už vidurkį: trečdalis lietuvių yra patenkinti savo dabartinėmis pajamomis ir turtu, dar 17 proc. sako, kad nors savo gyvenimu nesiskundžia, aplinkoje mato daug turtinės nelygybės.
Kas penktam lietuviui pinigų nuolat trūksta ir tai kelia nuolatinį stresą. Dar panašiai tiek mano, kad pinigai su laime išvis nesusiję.
18–24 m. jauniems žmonėms laimei reikėtų itin daug pinigų – tiek, kiek turi žvaigždės, kad apie finansus nereikėtų sukti galvos niekada gyvenime.
Nors taip manančių buvo tik 5 proc., vyresni nei 55 m. žmonės šį variantą rinkosi perpus rečiau.
Palyginti su kitų europiečių nuomone, išryškėjo tik vienas skirtumas – Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje buvo bent tris kartus daugiau nei Lietuvoje sakančių, kad būtų laimingi ir su mažiau pinigų, nei kad turi dabar.
Paklausti, kiek tiksliai pinigų per mėnesį reikia, kad būtum laimingas, daugelis europiečių turėjo tokią pat nuomonę kaip lietuviai ir rinkosi 2000 eurų.
Tik airiai ir prancūzai atsakė, kad norėtų daugiau: 3000 ar 4000 eurų per mėnesį. Portugalijoje, Rumunijoje, Lietuvoje buvo dvigubai daugiau tų, kuriems mėnesiui užtektų ir 1000 eurų, nei Vakarų Europos šalyse. Tik pavieniai žmonės rinkosi didesnes sumas, tokias kaip 10 000 eurų ir daugiau.
Daugiausia laimės suteikia kelionėms išleisti pinigai
Kaip išleisti pinigus patinka labiau – lepinti save ar kitus, o gal pirkti tai, kas bus naudojama bendrai? Čia didelių skirtumų tarp europiečių nebuvo, visi atsakymai sulaukė panašaus populiarumo.
Skirtumus išryškino tik amžius ir lytis: jauni 18–24 m. žmonės dvigubai dažniau rinkosi savęs palepinimą nei vyresni, moterys dažniau prioritetą teikė kitų palepinimui nei savo.
Į klausimą, kokioms prekėms ar paslaugoms išleisti pinigai suteikia daugiausia laimės, europiečiai atsakė vieningai: dauguma rinkosi keliones, kiek mažesnė dalis – pramogas. Jaunesni žmonės dažniau įvardijo pramogas, kai 55–34 m. žmonės gerokai dažniau rinkosi keliones.
Vos keli procentai sakė, kad laimės suteikia maistas, restoranai bei kulinarinės patirtys, sau ar investicijai įsigytas nekilnojamasis turtas ar tiesiog apsipirkinėjimas. Pastarasis smarkiai populiaresnis tarp moterų (10 proc. pasirinkusių šį atsakymą, kai tarp vyrų buvo vos 3 proc.). Kalbant apie šalių skirtumus, dažniausiai drabužių, kosmetikos, aksesuarų pirkimą rinkosi lenkai.
Universalios bazinės pajamos: padėtų ar pakenktų?
Universalios bazinės pajamos – ekonominis modelis, kai visiems gyventojams valstybė moka būtiniausius poreikius tenkinančią pinigų sumą, nepriklausomai nuo pajamų, santaupų ar turto.
Manoma, kad tai galėtų padėti sumažinti turtinę nelygybę ir prisidėti, kad jaustumėmės laimingesni kaip visuomenė.
Paklausus, ar universalios bazinės pajamos būtų tinkamas modelis, europiečiai pasidalijo į dvi stovyklas.
Daugelis pritarė, kad tai sumažintų turtinę nelygybę, nes sunkiau besiverčiantiems nereikėtų sukti galvos, kaip prasimaitinti ir turėti stogą virš galvos.
Kiek mažesnė dalis buvo nusiteikę neigiamai: sakė, kad tokia sistema būtų netvari, kad bazinių pajamų neužtektų gyventi pilnavertį gyvenimą arba jomis išvis nesinaudotų, nes dirba ne tik dėl pinigų.
Įdomu tai, kad tarp lietuvių buvo daugiausia tokios idėjos skeptikų: 22 proc. apklaustųjų sakę, kad tai tiesiog nugesintų asmenines žmonių ambicijas siekti gyvenime daugiau. Panašiai mąsto ir lenkai, rumunai. Daugiausia universalių bazinių pajamų idėją palaikiusių buvo Italijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje.
