Krizės akivaizdoje net amerikiečiai pripažįsta, kad pasaulio ekonomikos lyderės pozicijas perima Kinija. Europiečiai šią šalį vertina prieštaringai – vienus ji traukia, kitus baugina.
Nors pagal Lietuvos statistiką Lietuvos verslas į Kinija visiškai neinvestuoja, tačiau pačios Kinijos pateikti duomenys rodo, kad per metus buvo apie 6 mln. dolerių investicijų iš kurių 2 mln. minėtų pinigų buvo investuoti į tekstilės pramonę.
Taigi, susiruošusiems investuoti Kinijoje pateiksime keletą faktų/mitų apie šią šalį, kad būtų paprasčiau juos suprasti.
1. Kinija – tai Amerika 50-tais (arba Japonija 80-ais, arba Meksika 90-ais, arba...). Visiems patinka geri istoriniai analogai, bet Kinija yra per didelė, per daug kompleksinė lyginant su visu pasauliu. Ir šalies vartojimo kultūra veikia pagal savo susikurtas, nuo pasaulio nepriklausomas, taisykles.
2. Kinijos duomenys yra nepatikimi. Kinija eina didžiuliais žingsniais į priekį, kas yra susiję su viešai pateikiamos informacijos kokybe ir ypač miestų demografija. Atkreipkite dėmesį į regionų ir miestų plėtros planus – jie yra aiškūs, ambicingi, kuriuose pateikta visiškai tiksli informacija.
3. Kinijoje interneto vartojimas toks pat kaip ir visame pasaulyje. Kaip parodė Google „drama“, Kinijoje naudojimosi internetu principai yra visiškai unikalus. Tokie pasauliniai brendai kaip eBay, Amazon, Facebook, Twitter, Skype, Google yra visiškai bereikšmiai arba apskritai ten net neegzistuojantys.
Norite panaudoti socialinius tinklus savo prekiniam ženklui? Paskirkite dieną QQ.com (Kinijos populiariausias socialinis tinklas, analogas Facebook) analizei ir nagrinėjimui ten esančių įvairiausių funkcijų, kurių Vakaruose niekas nėra net matęs. Kinijoje gyvenantis jaunimas domisi viskuo: pankiška klasika, eksperimentiniais Vokietijos filmais ir žinoma, šia info dalijasi su savo draugais, qq.com tinklapio pagalba.
4. Kinijos gyventojų vartojimo įpročiai skirtingi, lyginant miestus ir kaimus. Praktiškai tai yra tiesa. Daugiausia pasaulinių prekinių ženklų galima rasti didžiuosiuose Kinijos miestuose, kur gyventojų skaičius yra ne mažiau milijono. Bet miesto dydis neturėtų būti pagrindinis kriterijus ieškant kur parduoti savo produkciją. Marketingo vadovams pagrindinė gairė turėtų būti miesto ryšys su Kinijos kultūros centrais, tokiais kaip Pekinas arba Čengdu. Pavyzdžiui, moteris, gyvenanti vidutinio dydžio mieste, kuris yra dvi valandas nuo Pekino yra labiau susipažinusi su tarptautiniais prekiniais ženklais, nei moteris gyvenanti kokiame nors mega dideliame provincijos centre, kaip pvz. Džengdžou.
5. Kinijos regioniniai skirtumai yra tokie pat dideli kaip ir Europos. Šitą teiginį galima išgirsti net iš labai rafinuotų žmonių, kurie gerbia ir myli Kiniją. Žinoma, yra regioniniai skirtumai, bet.. visi kinai mokosi tos pačios istorijos, laiko tuos pačius egzaminus, kalba ta pačia kalba (bent jau mokyklose) ir žiūri tas pačias naujienų laidas. Klimatas turbūt yra viena didelė išimtis kalbant apie skirtumus, kuris įtakoja tarp regionų maisto įvairovę, architektūrą ar net drabužių madas.
6. Yra didžiulės spragos ir skirtumai tarp kiekvienos dešimtmečio kartos. Taip, bet kartų skirtumai išryškėja ne tik tarp dešimtmečių, bet ir kelių metų imtyje. Ir tai yra normalu, žinant kaip greitai auga ir keičiasi Kinijos ekonomika ir kultūra.
7. Kinija sparčiai perima Vakarų kultūrą. Be jokių abejonių – Kinija modernėja ir aštuoniolikmečiai, gyvenantys didžiuosiuose Kinijos miestuose nešioja Nike, bet penkiolikmečiai vis dar skaito japoniškus manga (komiksai) ir klausosi korėjietiško popso.
8. Kinijos jaunimas yra susiskirstęs į grupes. Tai yra visiška tiesa, nes jaunimas save priskiria vienai ar kitai grupei dar visai ankstyvam amžiuje. Vakaruose grupės dažniausiai atsiranda pagal klausomą muzikos stilių, skaitomą literatūrą, Kinijoje – pagal asmenų bendruz pomėgius, kas labai atspindi esančių online klubų įvairovę ir kt.
