Krovininių automobilių ir kontrabandinio benzino į Rusiją važinėjančių pasienio gyventojų eilės Kybartų bei Virbalio miesteliuose - tvarkingos. Susisiekimo ministerija rado genialią išeitį: eiles reguliuoti pasamdyta privati saugos bendrovė, kuriai vien už 3 mėnesius iš mokesčių mokėtojų kišenės bus sumokėta beveik trečdalis milijono litų. Kol eilių kontrolė neparūpo Susisiekimo ministerijai, valstybė neturėjo jokių išlaidų. Maža to! Dar ir gaudavo pajamų iš mokesčių.
Seniūnija atsikvėpė
„Atsikvėpėme. Iš miesto išnyko eilės, netvarka, nešvara. Galime naudoti gatvių šlavimo mašiną, todėl mažiau išleidžiame mokėdami valytojams. Dingo konfliktai. Gyventojai su krovininių automobilių vairuotojais net iki muštynių prieidavo. Per vieną tokį konfliktą su vairuotojais vienam gyventojui net šonkauliai buvo sulaužyti. Dabar gatvė ištuštėjo, žmonės gali netrukdomi išvažiuoti ir įvažiuoti į savo kiemus, tapo saugiau“, - nuo spalio 1 d. krovininiams automobiliams įvestos tvarkos pranašumus vardijo Kybartų seniūnas Audrius Balbierius.
Tačiau lengvieji automobiliai, laukiantys eilėse prie pasienio, kaip stovėjo, taip ir stovi gatvėje. Bet žmonės esą ramesni, nes žino, kad niekas jų neapvažiuos, nebereikia pirkti eilių. Pasak seniūno, niekam nebuvo paslaptis, kad eilės būdavo pardavinėjamos. Apsukrūs vyrukai vietą eilėje pardavinėdavo net po 20 litų. Kildavo konfliktų tarp važiuoti be eilės teisę turinčių neįgaliųjų ir eilių perpardavinėtojų. Visa tai keldavo įtampą.
A.Balbieriaus manymu, vairuotojams laukimas net ir tvarkingose eilėse sutrumpėtų, jeigu tvarką reguliuojanti bendrovė įdarbintų daugiau žmonių. O iš tikrųjų problemas išspręstų tik automobilių aikštelė, kuri jau metai stovi tuščia, įsitikinęs seniūnas.
Problemos neišsprendė
Gavai čekį ir važiuok kur nori. Niekas tavęs neapstumdys, nes per sieną darbuotojai išleidžia tik griežtai pagal čekių numerius", - džiaugėsi ilgoje eilėje prie Kybartų kelio posto laukiantis marijampolietis Algimantas. Tačiau, pasak jo, dabartinė tvarka problemos iki galo dar neišsprendė.
„Aš sutikčiau sumokėti už vietą aikštelėje, kad tik nereikėtų sėdėti kelias valandas automobilyje ir vis važiuoti po metrą. Išeina tie patys pinigai, gal net daugiau, nuolatinis variklio užvedinėjimas nėra naudingas automobiliams, be jokio reikalo deginame kurą, teršiame orą“, - svarstė vyras.
Jam pritarė kitas eilėje laukiantis marijampolietis, Mindaugas. Vyras dėl pasienyje klestėjusių laukinių taisyklių net nustojęs važiuoti pirkti pigesnio benzino į Kaliningrado sritį.
Neįgaliųjų eilėje laukiantis pilviškietis Aurelijus tvirtino, kad vairuotojams sugrįžo ramybė.
„Kiek mes sveikatos laukdami prarasdavome! Visi vieni kitiems per galvas lipo. O gyventojai galėtų ir mažiau dejuoti, kad mes jiems trukdome. Eilės yra pasienio miestelių gyvenimas, o jeigu kuriam nepatinka, tegul važiuoja gyventi į Pilviškius, ten nėra jokių eilių“, - replikavo vyras.
Iki nelaimės - vienas žingsnis
Krovininių automobilių vairuotojai naujos eilių reguliavimo tvarkos liaupsinti neskubėjo.
„Aišku, kad geriau laukti užmiestyje negu ant šaligatvio mieste“, - sakė eilėje prie Virbalio laukiantis peterburgietis Olegas. Tačiau jis ir kiti vairuotojai iš Rusijos tvirtino, kad naujoji tvarka saugumo požiūriu esanti niekam tikusi. Kelias per siauras stovėti krovininiams automobiliams.
„Vairuotojai išlipti iš automobilio turi į kelią. Tik neapsižiūrėk - kaipmat gali po kito automobilio ratais pakliūti. Arba pats durimis kitą užkliudyti. Kas dėsis žiemą, kai kelias dar labiau susiaurės, linijas uždengs sniegas. Iki nelaimės - tik vienas žingsnis. Mes su draugais apie tai vis pasikalbame“. Vairuotojo manymu, problemą išspręstų tik automobilių laukimo aikštelė, nors ir mokama.
Mes patys už vietą aikštelėje niekada ir nemokėdavome. Mokėdavo darbdaviai. Jų kišenei nuo to lengviau, o visi vargai - mums“, - sakė peterburgietis.
Karas dėl aikštelės
Aikštelė, kur galėtų stovėti eilės kirsti sieną laukiantis transportas, Kybartuose yra, bet dėl jos jau beveik metus vyksta karas tarp Vilkaviškio savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos.
2001 m. iš Vilkaviškio savivaldybės jai patikėtą valstybinę žemę - buvusią asfaltbetonio bazę - išsinuomojo UAB „Vildega“ ir pradėjo reguliuoti eismą pasienyje.
Už leidimą įvažiuoti į aikštelę iš krovininių automobilių vairuotojų bendrovė imdavo 43 litų, iš lengvųjų automobilių - 8 litų paslaugos mokestį. Tokia su Vilkaviškio savivaldybe, muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir policija suderinta tvarka pagal sutartį turėjo galioti dvidešimt metų.
Sutartyje numatyta, kad prieš laiką ją nutraukus bendrovė gali reikalauti sumokėti visas į aikštelės statybą investuotas išlaidas - apie 2 mln. litų.
Praėjusių metų lapkritį Susisiekimo ministerija nutraukė „Vildegos“ veiklą prie valstybės sienos Kybartuose, pareiškusi, kad rinkliava neteisėta.
Pasienyje - dvi valstybės
Šių metų gegužę Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu priėmė nutarimą atimti iš Vilkaviškio savivaldybės žemės sklypą Kybartuose, kuriame „Vildega“ įrengė aikštelę, ir atiduoti jį Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Bet nutarimas iki šiol neįvykdytas.
„Gal Kybartuose yra dvi valstybės: viena Lietuvos, o kita Vilkaviškio, jeigu nuolat tvirtinama, kad išspręsti valstybinę problemą trukdo savivaldybė?“ - „Respublika“ klausė susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko.
Jo teigimu, iš karto po Vyriausybės nutarimo Nacionalinė žemės tarnyba ir Kelių direkcija kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kad ši perduotų tarnybai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai visus su minėta aikštele susijusius dokumentus (sutartis, kadastrines bylas, nuomos mokėjimo ir nuomininko įsipareigojimų atlikimo užskaitas). Jų reikia norint perimti žemės sklypą, tačiau savivaldybė dokumentų neduoda.
„Iš mums žinomos informacijos darome prielaidą, kad nuo aikštelės įkūrimo ir atidavimo privačiai įmonei pradžios yra padaryta nusižengimų, pagal kuriuos šiais metais pradėti ikiteisminiai tyrimai Generalinėje prokuratūroje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Greičiausiai tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko savivaldybė vilkina aikštelės perdavimą“, - sakė R.Bražinskas.
Vilkaviškio savivaldybės juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Kolpakovienė kategoriškai atmetė kaltinimus, neva savivaldybė nepateikė visų dokumentų dėl aikštelės.
„Kiek iš mūsų prašė dokumentų, tiek pateikėme ir į visus raštus atsakėme. Jie dabar tik pradėjo derėtis, kad perima ir verslininką, ir sutartis. Jie nesiklauso, ką mes sakome, todėl ir nesusikalbame“, - susisiekimo ministro patarėją R.Bražinską demaskavo savivaldybės juristė.
Nelygi konkurencija
Bendrovės “Vildega" direktorius Arvydas Gražulis susidariusią padėtį vertina kaip nesąžiningą konkurenciją.
„Susisiekimo ministras viešai mus išvadino „lesyklėle“ ir sakė, kad daugiau to nebus. O kas gi lesė toje lesyklėlėje, jei „Vildegos“ pajamos per 8 veiklos metus sudarė apie 13 mln. litų, o bendrovei iš jų liko apie 1,3 mln. litų, visa kita atiteko valstybei? - klausė A.Gražulis. - „Vildega“ iki veiklos sustabdymo net savo investicijų nespėjo susigrąžinti. Bet nepaėmė iš mokesčių mokėtojų nė cento. O dabar Susisiekimo ministerijos pasamdytam „Ekskomisarų biurui“ vien už 3 mėnesius iš valstybės kišenės bus sumokėta 300 tūkst. litų. Ir tai tik pradžia“.
A.Gražulio teigimu, apie 70 proc. aikštelės klientų, kurie mokėjo ne kažkieno išsigalvotą, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą mokestį, sudarė užsienio piliečiai.
„Lietuviai irgi ne pas dantistą į Rusiją važiuoja, o tos akcizinių prekių trijulės - degalų, alkoholio ir cigarečių. Kodėl už juos turi mokėti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai?“ - nesupranta verslininkas. Be to, jis turi ir kitokių abejonių.
„Manau, mes buvome kažkam nepalankūs, nes kas mėnesį informuodavome pasienio tarnybą apie visus pažeidimus - registruotais laiškais išsiųsdavome duomenis apie be eilės praleistus automobilius, jų numerius ir laiką minučių tikslumu. Aišku, kad be eilės norėjo važiuoti ir giminės, ir bičiuliai, ir kolegos... - svarstė A.Gražulis. - Mūsų į laisvas patalpas neįleido, o dabar apsaugos firmos vyrukai kažkodėl kartu su muitininkais sėdi, arbatą geria ir čekiukus tikrina“.
