Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs?
Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą. Šiandien problema yra ta, kad ekonomikos gelbėjimo fondas dabar jau pustuštis, o anksčiau situacija buvo kur kas palankesnė – būta daugiau lėšų. Europos programos, ypač šiais metais, dar labiau apkarpo šiuos fondus. Tai rodo, kad nėra didelio pasirinkimo, iš kur gauti lėšų skatinimo programai. Džiugu, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vartojimas smarkiai auga, o tai daro teigiamą poveikį šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui. BVP augimo tempai Baltijos šalyse yra didžiausi Europoje. Vis dėlto didžiausia problema ta, kad šių šalių ekonomikos yra labai mažos. Tai reiškia, kad jos gali greitai kilti, tačiau taip pat greitai ir nusmukti. Jei šiandieniniai skaičiai rodo teigiamus rezultatus, dar nereiškia, kad taip bus visuomet. Jei Baltijos šalis ištiktų recesija, ekonominė situacija būtų kur kas blogesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tai, kas nutiko 2009 m., artimiausiu metu nepasikartos, nes tuomet šalių recesiją lėmė nekilnojamojo turto burbulo sprogimas ir pasaulinė finansų krizė. Dabar ekonomikos yra tvirtesnės, tačiau nemanau, kad ateityje sulauksime didelio augimo. Padėtis turėtų stabilizuotis, nes per didelis augimas taip pat nėra labai gerai. Atsakydamas į klausimą turėčiau pastebėti, kad tiesa greičiausiai slypi kažkur tarp ekonomikos skatinimo ir taupymo. Galime tik pasidžiaugti, kad Baltijos valstybių pasirinktas kelias šiandien demonstruojamas kaip pavyzdys sunkumus išgyvenančioms Europos valstybėms.
Su kokiais iššūkiais ir rizikomis šiandien susiduria verslas Baltijos šalyse? Kaip verslininkai gali pasirengti šiems iššūkiams?
Viena iš priežasčių, dėl kurios patyrėme Baltijos šalių augimą, yra ta, kad pagrindinių jų eksporto partnerių (pačių Baltijos šalių, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos), ekonominė padėtis iš esmės gera. Prasidėjus krizei daug regiono įmonių tapo nemokios ir bankrutavo. Vis dėlto sunkmetį išgyvenusios bendrovės prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir atrado nišinių eksporto rinkų. Šiandien regiono kompanijos kur kas geriau pasirengusios išgyventi naują krizę.
Kokiose pramonės srityse slypi didžiausi pavojai Baltijos šalių įmonėms?
Žvelgiant į tai, kas vyksta kitose valstybėse, labiausiai rizikinga sritis yra statybos. Šiuo metu Baltijos šalyse to nejaučiame. Nepaisant to, jei tai nutiks Vengrijoje, Lenkijoje ar kitoje Centrinės Europos valstybėje, teliks klausimas, kaip ir kada tai paveiks mus.
Kokią įtaką statybos sektoriui gali turėti dideli energetiniai projektai Lietuvoje?
Tai turės labai teigiamą įtaką. Pradėjus statyti Visagino atominę elektrinę dauguma verslo sričių atstovų turės darbo – tai bus tarsi ekonomikos skatinimas. Šis projektas neabejotinai turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai.
Nuolat kalbama apie euro zonos krizės scenarijus. Jūsų manymu, koks scenarijus realiausias? Kokia šiandien yra Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė?
Mūsų manymu, euro zona turėtų išlikti tokia, kokia yra dabar, o Graikijos pasitraukimas šiandien daugeliui mažai tikėtinas. Jei nutiktų, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos, iš pradžių tai turėtų trumpalaikį teigiamą poveikį, tačiau vėliau sulauktume neigiamų pasekmių – kitos šalys gali pasekti Graikijos pavyzdžiu. Be abejo, galima svarstyti įvairius scenarijus, bet mes manome, kad stipriausios euro zonos valstybės, pirmiausia Vokietija, turėtų daryti viską, kad išsaugotų bendros valiutos sąjungą. Didžiausia problema euro zonoje yra ta, kad nėra vieno bendro kelio, vyksta per daug diskusijų, bet nėra konkretaus ir ryžtingo sprendimo. Kai viskas yra gerai – visi vieningi, tačiau iškilus problemoms nuomonės išsiskiria. Taip neturėtų būti.
Kuri euro zonos šalis lems euro zonos krizės ateitį?
Manau, šalis, nuo kurios priklausys tolesnė euro zonos krizės raida, yra Italija. Jei lygintume su kitomis probleminėmis šalimis, pastebėtume, kad Italijos ekonomika buvo kur kas tvirtesnė. Artimiausiu metu investuotojai turėtų atidžiai stebėti situaciją Italijoje.
Kaip verslą Lietuvoje gali paveikti naujai išrinktas Seimas ir valdžios pasikeitimas?
Kol kas sunku pasakyti, nes šiandien dar nežinome, ką naujoji valdžia iš tiesų nori daryti. Kalbama apie minimalaus atlyginimo didinimą, mokesčių reformas, tačiau norint atsakyti į šį klausimą reikia palaukti pirmųjų naujos Vyriausybės sprendimų. Lietuvos verslui labai svarbu, kad būtų tęsiami esminiai energetikos projektai – naujos atominės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Manau, nauja valdžia turėtų tęsti buvusios Vyriausybės pradėtus darbus. Jei kalbėtume apie visas Baltijos šalis, galima būtų teigti, kad jos glaudžiai bendradarbiauja politinėje srityje. Vis dėlto gaila, kad tai nepasireiškia ekonominiuose santykiuose. Kažkodėl bendri dideli projektai taip ir lieka neįgyvendinti. Kalbant apie tai šie norai nuolat pabrėžiami, tačiau visam regionui svarbūs projektai nėra įgyvendinami. Dėl to pralaimi visos Baltijos šalys, nes projektus įgyvendinti imasi kitos valstybės, kurioms ir atitenka visos investicijos.
CV: Maris Lukins
2010 m. tapo „Coface“ Baltijos regiono vadovu 2007 m. – „Coface Latvijos“ generalinis direktorius 2004–2006 m. ėjo ERGO draudimo Latvijos, Lietuvos, Estijos valdybos nario pareigas 1998–2004 m. buvo ERGO draudimo Latvijos ir „Rigas Fenikss Insurance (Alte Leipziger)“ valdybos narys 1992–1998 m. dirbo AEG atstovybės Baltijos šalims vadovu/inžinieriumi Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje Rygoje įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (45(106), gruodžio 3 – 9 d.).
