projektai

Daugybę žvaigždžių užauginęs „X faktorius“ grįžta! Daugiau nei 10-metį skaičiuojantis TV3 muzikinis projektas jau suteikė šansą ant scenos pasirodyti tūkstančiams, o kartu nepaliaujamai primena, kokia muzikali šalis yra Lietuva. Nepraleiskite savo šanso – pildykite anketą į populiarųjį muzikinį projektą jau šiandien. Didžiojoje projekto scenoje laukiami visi dainuojantys – būtent tai gali tapti didžiausiu jūsų tramplinu į muzikinę padangę! Anketą pildykite čia: https://www.

Klaipėdos taryba ketvirtadienį dar kartą pakeitė ankstesnės valdžios patvirtintą miesto 2023-2025 metų strateginį veiklos planą, atsisakydama kai kurių jau pradėtų projektų, tarp jų – naujos Jūrininkų poliklinikos statybos bei Taikos ir Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos projektavimo. Už šį sprendimą balsavo 20, jam nepritarė 6, susilaikė 4 tarybos nariai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų siūlo liberalizuoti didelių gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių paslaugų projektų kriterijus, iki 20 sumažinant jų įdarbinamų minimalų žmonių skaičių. Tokiems projektams valstybė taiko pelno mokesčio lengvatą.

Įvairiems Europos Sąjungos remiamiems investicijų projektams kofinansuoti Vilniaus rajono savivaldybė ketina skolintis iki 4,4 mln. eurų.  Rajono taryba penktadienį pritarė, kad nutarimo projektas dėl ilgalaikės paskolos iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos būtų svarstomas. Rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad yra nemažai investicinių projektų, kuriuos reikia pabaigti, todėl lėšos būtų skirtos būtent tam.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dėl viešųjų rangos darbų pirkimų ir sutarčių neatitikimo 2,61 mln. eurų išlaidų yra netinkamos finansuoti europinėmis lėšomis.  Pasak VK atstovės Reginos Lakačauskaitės-Kaminskienės, tai reiškia, kad projektų užsakovai šias lėšas turės gražinti. „Lėšos projektų vykdytojams buvo jau anksčiau sumokėtos, dabar valstybė šiai 2,61 mln.

Nauji daugiabučiai mažuose miesteliuose plėtojami gana retai ir tokia statyba vyksta vangiai, o tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikai. Anot jų, nors būsto kainos regionuose gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose, statybos kainos yra panašios, todėl vystytojai kaštus gali amortizuoti tik per sklypo kainą – sklypai regionuose yra pigesni. Analitikų teigimu, būsto projektų plėtrą regionuose diktuoja ir diktuos poreikis.

Biometano gamybos projektams skirta 14,35 mln. eurų paramos – juos įgyvendinant planuojama pastatyti penkis įrenginius  – bendri jų pajėgumai sieks apie 27 MW ir kurie galėtų pagaminti apie 200 GWh biometano dujų.   Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario 22 dieną patvirtino finansavimą įmonėms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, pranešė Energetikos ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su į Lietuvą atvyksiančia Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang (Odri Tang) aptars naujus galimus abipusio bendradarbiavimo projektus.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar maksimali komercinių saulės jėgainių projektų galia iki 2 gigavatų (GW) buvo apribota nepažeidžiant pagrindinio šalies įstatymo.  Seimo narių grupė prašo ištirti, ar tai numatančios pernai birželį Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos pataisos neprieštarauja teisinės valstybės principui, kuriuo valstybė įtvirtina ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.

Reklaminių iškabų gamyba užsiimanti UAB „Dizrega“ pasinaudojo ES struktūrinių fondų finansuojama priemone „E-verslas LT“ ir skaitmenizavo savo valdymo sistemą. Įmonės atstovas teigia, kad prieš kelerius metus įdiegtas elektroninio verslo sprendimas naudą teikia iki šiol. Skatinama diegti elektroninio verslo sprendimus Iš viso priemone „E-verslas LT“ finansuoti daugiau kaip 200 įmonių projektai.

Siekiant padėti įmonėms didinti darbo našumą ir efektyviau išnaudoti turimus resursus, sukurta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Procesas LT“. Ja pasinaudojo ir veiklą optimizavo daugiau nei 70 įmonių, tarp kurių ir IT sprendimus siūlanti „Dizaino kryptis“. Priemonė „Procesas LT“ buvo skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio paslaugų ar gamybos sektoriaus įmonėms (MVĮ). Jos tikslas – skatinti įmones įdiegti inovatyvius vadybos metodus ir valdymo sistemas, siekiant padi...

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sako, kad atlikęs pirmąją investiciją Lietuvoje Taivanas ketina toliau investuoti į naujus projektus šalyje. Pasak jo, ketinama bendradarbiauti su daiktų interneto grupe „Teltonika IoT Group“ vystant puslaidininkių technologijas, be to, netrukus žadama leisti į Taivaną  importuoti lietuvišką jautieną.   „Yra papildomų suplanuotų reikalų, kurie bus užbaigti iki šių metų pabaigos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį pranešė paskelbusi projektų, skirtų dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykusių vaikų integravimui į bendruomenes, konkursą. Projektams iš viso ketinama padalinti 40 tūkst. eurų. Konkurso tikslas – atrinkti ir skirti finansavimą projektams, užtikrinant kokybišką savanorių veiklą su Lietuvos švietimo įstaigose besimokančiais Ukrainos vaikais ir savanorių veiklos koordinavimą, teigiama pranešime.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.

Lietuvos savivaldybės gali teikti paraiškas infrastruktūros projektams finansuoti. Tam iš viso skiriama 10 mln. eurų.  Pasinaudojus parama, savivaldybės galės įrengti ir tobulinti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nuo ketvirtadienio gyventojai gali kreiptis dėl paramos daugiabučių namų šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta 4 mln. eurų. Energetikos ministerija pranešė skelbianti kvietimą, pagal kurį mažosios renovacijos projektams numatyta 50–80 proc. finansinė parama.

Naujų būstų projektus Kaune plėtojanti bendrovė „Centromera“ iš „Luminor“ banko pasiskolino 5,2 mln. eurų „Pušų apartamentų“ kvartalo statyboms. Visa projekto vertė siekia apie 16 mln. eurų, o „Luminor“ paskola sudarys maždaug trečdalį visos investuojamos sumos, pranešė įmonė. Kvartalas planuojamas Žemuosiuose Kaniūkuose, netoli Lampėdžio ežero. Iš viso šiuose daugiabučiuose numatyta įrengti 240 butų, o jų bendras plotas sieks apie 12 tūkst. kvadratinių metrų.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų bendrovei Šiaurės Europos investicinis fondas (ŠEIF), vystančiai gyvenamąjį kvartalą „Skylum“ sostinės Viršuliškių rajone, pranešė bankas ir įmonė.  ŠEIF valdytojo Antano Žygo teigimu, didžioji paskolos dalis bus skirta fondo šį pavasarį išplatintai 7 mln. eurų vertės obligacijų emisijai refinansuoti.  „Skylum“ statyboms skirtos nekilnojamuoju turtu padengtos obligacijos pritraukė daugiau nei 50 investuotojų.

LRT sveikina Kultūros ministerijos iniciatyvą reformuoti žiniasklaidos rėmimo modelį, tačiau kritikuoja siekį drausti transliuoti jos eteryje paramą gavusius projektus, sieti rėmimo biudžetą su LRT biudžetu. BNS perduotame komentare nacionalinis transliuotojas informavo sveikinantis inicijuojamą reformą, kadangi „pokyčiai šioje srityje būtini“, tačiau tikina, kad dabartiniai siūlymai turi trūkumų.

Valdančiosios daugumos seniūnai pritarė, kad opozicijos siūlomi antiinfliaciniai projektai būtų įtraukti į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę – nuo praėjusios savaitės parlamento darbą boikotuojanti opozicija įvykdžius šią sąlygą žada grįžti į plenarinių posėdžių salę.

Seime vykstanti kova tarp valdančiųjų ir opozicijos įgauna vis liūdnesnes formas. Vieni boikotuoja darbą parlamento salėje ir komitetuose, kiti kaltina opoziciją paralyžiuojant visą parlamentą ir reikalaujant nerealių dalykų. Politologai sako, kad vyksta galios žaidimai ir opozicija nori parodyti rinkėjams, kad turi stuburą, o valdantieji, kaip ir daugelis prieš tai, ignoruoja politinę mažumą ir lipa jiems ant galvos.  Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime.

Didžiausias Rusijos aviacijos holdingas „S7 Group“ dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei padarinių priverstas įšaldyti savo pigių skrydžių bendrovės „Citrus“ bei lengvosios raketos-nešėjos projektus. „Dabartinėms aplinkybėms „S7 Group“ stabdo pigių skrydžių bendrovės „Citrus“ projektą. Lėktuvai, būtini jos veiklai pradėti, 2022 metais nebus pristatyti, todėl plėtra pagal šį verslo modelį šiuo metu, deja, neįmanoma“, – portalas „Meduza“ cituoja aviacijos holdingo spaudos tarnybą.

Pabrangus statybinėms medžiagoms ir išaugus darbų kainoms, už transportą atsakingi devynių Vidurio Europos ir Baltijos šalių ministrai prašo Europos Komisijos (EK) pagalbos įgyvendinant infrastruktūros projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.

2022 m. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (toliau – Agentūra), įdiegus Rinkos reguliavimo priemonių administravimo informacinės sistemos (RRPAIS) terminalą, Pareiškėjai, dalyvaujantys Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje (toliau – Programa), gali patys užpildyti dokumentų informaciją, suvedant RRPAIS terminale duomenis į atitinkamas formas: „Mokėjimo prašymas“, „Ugdymo įstaigos“, „Registro išrašai“ ir „PVM sąskaitos – fakt...

Nacionalinė švietimo agentūra kviečia teikti projektus, skirtus nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų emocinei sveikatai, lietuvių kalbos mokymui. Kaip antradienį pranešė NŠA, iš viso šiems tikslams numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gegužės 20-osios. „Pagrindiniai tikslai – mokyti vaikus lietuvių kalbos ir stiprinti teigiamą emocinę jų būseną“, – teigia NŠA.

Seimas linkęs Rūdninkų poligoną pripažinti ypatingos svarbos projektu, tai leistų nuo kelerių metų iki pusmečio sutrumpinti jo įrengimą. Antradienį parlamentas 130 balsų „už“ ir vienam parlamentarui susilaikius po svarstymo pritarė tai numatančiam įstatymo projektui. Ketvirtadienį bus balsuojama dėl įstatymo priėmimo, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Norint sėkmingai įgyvendinti projektą svarbu vadovautis vienu iš projekto valdymo metodų – Agile, Scrum, Kanban, Waterfall, Lean ir kt. Tai leidžia sklandžiai ir nuosekliai atlikti darbus bei produktą ar paslaugą klientams pristatyti laiku. Tiesa, kiekvienas projekto valdymo metodas vadovaujasi skirtingais principais, tad rinktis reikia atsakingai.

Ateityje valstybei pritrūkus lėšų itin svarbiems automobilių kelių ar tiltų statybos projektams, pertvarkyta Lietuvos automobilių kelių direkcija galės jų skolintis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14-kai šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams. Už šias lėšas Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramonės teritorijose bus įrengta infrastruktūra, pranešė ministerija.

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį atidariusi Kauno intermodalinį terminalą, kuris yra europinės geležinkelio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis.

Lietuvos statybininkų asociacijai prognozuojant, kad dėl brangstančių statybinių medžiagų gali būti neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų, gyvenamojo būsto projektų plėtojai kol kas nesvarsto galimo jų stabdymo ar naujų vėlinimo ir teigia, kad ši krizė didžiausią įtaką darys galutinei būsto kainai.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Konservatorių vadovaujama Vyriausybė nusprendė leisti milijonus projektams, kurių naudingumas ir pagrįstumas kelia dvejonių. Kai kurie politikai mato ir korupcijos rizikų, kai savi pinigus išdalina saviems, o projektai tampa tiesiog pinigų įsisavinimo schemomis. Milijoninius ir net milijardinius lietuviškus verslus vienijanti asociacija sako, kad prioritetai kelia klausimų, o Briuselio pinigus galima panaudoti ir geriau.

Vyriausybė atveria kelią Lietuvoje pradėti įgyvendinti didelius vietos ir užsienio kapitalo investicijų projektus.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jei pandemija nesugriaus investuotojų planų, per penkerius metus Lietuvoje jiems pavyks sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pranešė ministerija.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradėjo dirbti skaitmenizacijos projektų vadovė Justina Kugytė. Taip pat paskirtas ministro patarėjas aukštojo mokslo sričiai Andrius Zalitis. „Rūpinsiuosi projektu „EDtech skaitmeninė švietimo transformacija“, inovacijų kultūros diegimu ir formavimu. Didelį dėmesį norėčiau skirti švietimo inovacijoms ir startuoliams bei švietimo registrams ir skaitmeniniam ugdymo turiniui atnaujinti, - sako Justina Kugytė.

Dėl COVID-19 pandemijos namuose besimokančių abiturientų pagalbos projektams žadama skirti 150 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šiuo metu ji kviečia pedagogų bendruomenės asociacijas, kurių veikla susijusi su mokomaisiais bendrojo ugdymo dalykais, iš kurių abiturientai laiko valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus, teikti projektų paraiškas.

Šiuo metu plika akimi galima matyti su kokiais iššūkiais susiduria visas prekybos ir prekybinių patalpų sektorius. Pilnai uždaryti didieji prekybos centrai, ištuštėjusios miestų gatvės ir duris užvėrę prekybininkai. Vis dėlto kiekvieną mėnesį vilniečiams pranešama apie naujus būsimų prekybos centrų statybų planus. Dauguma vartotojų per karantiną išmoko ir pamėgo apsipirkti internetu, tačiau prekybininkai nerimsta ir tvirtina, kad žmonės vis dėlto išsiilgę grįš į prekybos centrus.

Nors pastarieji keleri metai Kaunui buvo augimo ir didžiųjų miesto projektų planavimo laikotarpis, sustoti nežadama. Šią savaitę patvirtintame 2021–2023 m. miesto strateginiame veiklos plane matyti, kad ateinantys keleri metai taip pat bus pilni iššūkių – kauniečiams duris atvers ilgai laukti objektai, visa Europa drauge su Kaunu švęs kultūros sostinės titulą, naujovių sulauks ir sportas bei švietimas, rašoma pranešime spaudai.

Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui pareiškus, kad bendri Lietuvos ir Lenkijos projektai vyksta per lėtai, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jam kyla klausimų, kodėl kai kurie bendri strateginiai projektai strigo kelis dešimtmečius.  „Aš irgi susimąsčiau, prezidentas sako, kad 2001 metais buvo pasirašyti susitarimai dėl dujotiekio, dėl transporto jungčių ir kažkaip mūsų Vyriausybei reikia juos spręsti ir įgyvendinti.

Seime juda į priekį įstatymo projektas dėl sostinės Lukiškių aikštės – siūloma įtvirtinti, kad jos memorialiniai akcentai būtų skirti laisvės kovoms. Už tokį valdančiųjų valstiečių registruotą projektą penktadienį balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 12 ir susilaikė penki parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo, jis planuojamas pirmadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sumažinti savivaldybių finansinę naštą įgyvendinant projektus, iškeliant elektros oro linijas, plečiant ir tobulinant skirstomąjį elektros tinklą. G. Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo pasiūlymas teikiamas Seimui, pranešė prezidentūra. „Kartu su komanda dirbdamas Lietuvos regionuose, pastebėjau, kad savivaldybės patiria finansinių sunkumų, priverstos dengti visas išlaidas, susijusias su elektros oro linijų perkėlimu.

„Amazon“ antradienį pažadėjo investuoti 2 mlrd. JAV dolerių į projektus, skirtus kovai su klimato kaita, stiprindama pastangas mažinti technologijų milžinės ir kitų paliekamą anglies pėdsaką. Klimato apsaugos fondas rems startuolių ir kitų bendrovių, veikiančių įvairiuose sektoriuose, pastangas „pereiti prie ekonomikos be anglies dvideginio“, sakoma „Amazon“ pranešime.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad nemaža dalis per viešą diskusiją gegužę pasiūlytų naujų ekonomikos atstatymo plano projektų yra parengti ir jau gali būti įgyvendinami, tačiau daug jų dar yra „tik pradžios stadijoje“.   „Apie pusė jų labai gražių idėjų lygmenyje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino L. Maskaliovienė. Taip ji atsakė į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar Lietuva bus pasiruošusi tinkamai įsisavinti dideles lėšas.

Šalies kelių projektams paskirstyta 31,315 mln. eurų. Dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais jau paskirstytos praėjusį penktadienį.  Lėšos skirtos keliams, vedantiems į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, pasienio keliams, taip pat keliams į lankytinas, rekreacines bei kurortų teritorijas, pėsčiųjų ir dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms.

Šiuo metu pasaulyje vystoma apie 120 vakcinų nuo koronaviruso SARS-CoV-2 kūrimo projektų, iš jų maždaug dešimt yra pasiekę klinikinių tyrimų stadiją, rodo Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos kaupiami duomenys. Tarp bene toliausiai pažengusių projektų – Honkongo kompanijos „CanSino“ ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurtos vakcinos.

2020 Lietuvos sportininkams bus svarbiausi ketverių metų cikle. Vasarą laukia Tokijo vasaros olimpinės žaidynės, tad tinkamos sąlygos pasirengimui kaip niekad svarbios jau šiuo metu. Tačiau treniruotis Vilniuje mūsų olimpiečiams nėra kur. Tūkstančiai lengvaatlečių palikti be namų – užsitęsusi Vilniaus maniežo rekonstrukcija priverčia sportininkus nuolat gyventi užsienyje, o grandiozinės Lazdynų baseino statybos sustojo dėl galimo sukčiavimo ir tyčinio generalinio rangovo bankroto.

Kol Seime kunkuliuoja aistros dėl premjero Sauliaus Skvernelio kelio, o žiniasklaida skaičiuoja kas sumokėjo už kokią vakarienę ar išnuomojo tarnybinį butą, valstybinės institucijos ir valdininkai patyliukais skirsto šimtus milijonų eurų įvairiausiems investiciniams projektams. Dėl šimtamilijoninių užsakymų  statybininkams, kelių ir geležinkelių, dujotiekių tiesėjams skaidriais ir korupciniais metodais kaunasi verslininkai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praneša registravęs projektus dėl pigiausio kompensuojamo vaistinio preparato paskiriant jį pirmą kartą. Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisas A. Veryga registravo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo, kuriuo nuo sausio panaikinama „pirmojo paskyrimo“ tvarka.