Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sveikina Vyriausybę pritarus akcizų dyzelinui sumažinimui ir ragina ir kitus akcizus mažinti iki Europos Sąjungos (ES) nustatyto minimumo.
Šiuo metu didesni nei ES reikalaujami minimalūs akcizai yra taikomi šioms prekėms: dyzelinui, benzinui, alui, vynui, stipriajam alkoholiui.
Vyriausybė nutarė sumažinti akcizą dyzelinui iki minimalaus ES reikalaujamo dydžio, galiojusio iki šių metų pradžios. 2009 m. sausio 1 d. akcizas dyzelinui buvo padidintas nuo 947 Lt iki 1140 Lt už 1000 litrų.
„Džiaugiamės, kad valdžia pripažįsta, jog akcizų didinimas buvo klaida ir pagaliau imasi šią klaidą taisyti. Nereikėtų traktuoti akcizų sumažinimo kaip lengvatos, nes tai yra bendras tarifo sumažinimas. Tarifo mažinimas, skirtingai nuo lengvatų, rinkos mechanizmo neiškreipia, bet atvirkščiai – sumažina valdžios sukurtą rinkos iškraipymą,“ – teigia LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Abejones, ar akcizų sumažinimas padidintų biudžeto pajamas išreiškęs Premjeras A.Kubilius teigia, jog akcizų sumažinimas bus liberalių idėjų patikrinimas. LLRI ekspertė sako, kad akcizus mažinti reikia dėl žmonių, dėl rinkos, dėl visos valstybės. Ir jei būtinų sprendimų, atitaisant padarytas klaidas, priėmimas padės valdžiai dar kartą pasitikrinti ir išskaidrinti savo pažiūras, taip pat tik į naudą, juolab, kad neliberalios mokesčių kėlimo idėjos jau patikrintos ir neveikia.
Pasak LLRI, akcizai yra vienas iš nedaugelio valdžios įtakoje esančių veiksnių, nulemiančių naftos produktų kainą. Sunkmetis turėjo įtakos smukusiam vartojimui, tačiau įtakos turėjo ir dėl padidintų akcizų išaugusios kainos. Akcizų mažinimas sudarytų prielaidą naftos produktų kainos mažėjimui.
„Nevalia pamiršti, kad sumažinus akcizus, dyzelino kainos priklausytų ne tik nuo to, kiek sumažėtų akcizas, bet ir nuo kitų universalių veiksnių – paklausos ir pasiūlos – bei nuo degalų rinkai specifinių veiksnių, kaip konkurencija su užsienio pardavėjais bei su nelegalia rinka. Paklausa šiuo metu yra smukusi, tačiau paklausai įtakos turi ne tik ekonominė padėtis, bet ir prekės kaina. Elementaru, kad prekės kainai mažėjant, sužadinama ta paklausa, kuri buvo apsiribojusi dėl kainos dydžio. Pavyzdžiui, jei sumažinus dyzelino akcizą kainos bus mažesnės nei kaimyninėse šalyse, galima pagrįstai tikėtis, jog tranzitiniai vežėjai Lietuvos degalinių nebevengs kaip velnias kryžiaus,“ – sako K.Leontjeva.
Instituto įsitikinimu, valdžios įtaka prekių kainoms turėtų būti kuo mažesnė, todėl akcizinėms prekėms taikomi akcizai turėtų būti lygūs ES direktyvomis reikalaujamiems minimumams. Būtina mažinti ne tik dyzelino, bet ir benzino bei alkoholio produktų akcizus. Aukštesni akcizai nepadidino biudžeto pajamų tiek, kiek tikėtasi, ir nesumažino šių prekių vartojimo, - dalis legalaus vartojimo tiesiog tapo nelegalus. Gyventojų nuomonės tyrimų duomenimis, šįmet net 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad nelegalių prekių vartojimas paplitęs; pernai šis skaičius buvo 60 proc.
Kadangi aukštesniems akcizams iškelti tikslai nebuvo pasiekti, Institutas ragina pripažinti, kad akcizų didinimas buvo netikslingas, tad būtina juos kuo greičiau mažinti. Mokesčių mažinimas turėtų būti ne valdžios eksperimentu, o nuosekli šalies konkurencingumą skatinanti mokesčių politika.
