kaetana leontjeva

Praėjusią savaitę Egidijus Dragūnas ir jo mylimoji Eleonora Sebrova išdavė, kad šį kartą jie nusiteikę labai rimtai. Atlikėjas atskleidė, kad jo vestuvės tikrai įvyks. Juolab, jie jau yra nunešę ir prašymą tuoktis bei išsirinkę vestuvių datą – rugsėjo 15 d. Ši džiugi žinia nebuvo praleista ir pramogų pasaulyje. Pirmasis sureagavo renginių organizatorius Jogaila Morkūnas: „Mielas Egidijus Dragūnas yra absoliučiai teisus! Geriausias Metų vestuves organizavo mūsų kompanija.

Turtingiausias Lietuvos verslininkas, pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius (48 m.) birželio 25-ąją, ketvirtadienį, susituokė su mylimąja, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiąja eksperte Kaetana Leontjeva (30 m ). Svarbią gyvenimo dieną Kaetana pasitiko kupina jaudulio. Ji – turtingiausio Lietuvos verslininko jaunoji. Nuo pat ryto aplink 31-erių moterį sukosi „greitoji pagalba“ – visažistai ir šukuosenų meistrai. Mat tuoktuvės įvyko neplanuotai.

Žinių radijas Laisvosios rinkos instituto ekspertę Kaetaną Leontjevą papiktino mokslininkų grupės parengtas socialinis modelis „Sodros“, kurios skola siekia beveik 12 mlrd. litų, problemoms spręsti. Pasak jos, siūlomame projekte pirmiausia nurodoma, kad Lietuvoje per maži mokesčiai, o, K. Leontjevos nuomone, jokie mokesčiai „Sodros“ neišgelbės. „Jokie mokesčiai nepadės išspręsti „Sodros“ problemos.

„Matau valdančiųjų desperaciją: sau pasikėlė algas, o dabar nori rasti pinigų pensininkų kompensacijoms. Buvo visokių absurdiškų pasiūlymų, tarp jų ir Bažnyčios apmokestinimas, tačiau dabar turime naują“, – apie pensijų kompensavimo darbo grupės sprendimą įvesti automobilių mokestį kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys. Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

 2013 m. pirmoje pusėje veikusi mokesčių reformos darbo grupė pasiūlė įvesti „Sodros” įmokų „lubas”, kurios sudarytų 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius (7 440 Lt). 2013 m. gegužės 31 d. Darbo partijos (leiboristų) frakcijos nariai įregistravo siūlymą įteisinti 5 000 Lt dydžio „Sodros” įmokų „lubas”. Vis tik ne visi koalicijos partneriai pritaria siūlymui įvesti „lubas”, nuogąstaudami dėl galimų nuostolių ir neigiamų pasekmių viešiesiems finansams.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją. Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Keičiantis Seimui šalies biudžeto projektai tarsi pakimba ore. Mat dabartinei valdančiajai daugumai priėmus įstatymo projektą naujoji dažniausiai pasinaudoja galimybe jį peržiūrėti ir koreguoti. Susiklosčius tokiai situacijai „Ekonomika.lt“ domėjosi, ką ekspertai siūlytų keisti dabartiniame biudžeto 2013-iesiems projekte. Kad išlieka nemaža tikimybė, jog dabartinio Seimo priimtas kitų metų biudžeto įstatymas bus peržiūrimas naujojo, patvirtino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybės nostradamai išpranašavo, kad triskart padidinus tarifus už gamtinius išteklius, ūkis nenukentės, tačiau bemaž pusė Lietuvos kelininkų žvyrą jau perka Lenkijoje. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, mokesčiai už naudingąsias iškasenas pabrango daugiau nei 3 kartus. Kelius tiesiančios įmonės žvyrą ir kitas medžiagas vežasi iš kaimyninės šalies, bet pataisų iniciatoriai tuo netiki.

Šiandien Seime vykusioje diskusijoje „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ ekspertai aptarė, kokių priemonių imtis, kad valstybinio socialinio draudimo sistema taptų efektyvesnė. Šią diskusiją inicijavo Seimo Europos klubas kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad būtina mažinti „Sodros“ sistemos išmokas.

Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies gyventojas skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis, Lietuva patenka į sunkiausią mokesčių naštą turinčių šalių dešimtuką.

Valdžiai idealus pilietis yra tas, kuris visą gyvenimą sąžiningai moka mokesčius, užaugina kelis vaikus, niekada neserga, o miršta kitą dieną po to, kai sulaukia pensinio amžiaus. Kad ir kaip ciniškai tai nuskambėtų, šis anekdotas gerai apibūdina valdžios požiūrį į žmones: valdžia įvairiais įrankiais bando pasiekti, kad gyvenimas atitiktų šį modelį.

1620 Šiaulių ir rajono bedarbių išmokėta paskutinė nedarbo pašalpa. Jas gavusieji išeina į gatvę. Kas dieną tokių žmonių daugėja. „Nežinau, iš ko reikės gyventi“, — sakė biržoje sutiktas šiaulietis. Analitikai perspėja — tai ne tik socialinė tų žmonių problema, tai jau pavojus nacionaliniam saugumui. Paskutinė išmoka Eilinė diena. Šiaulių darbo biržos koridoriuose slogi nuotaika, susirūpinę veidai. Eilės užsiregistruoti darbo biržoje arba darbo pasiūlymo laukia apie dešimt žmonių.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų didinimas pakenktų žmonių bei draudėjų padėčiai, neduotų laukiamos naudos nei „Sodrai“, nei bendriems valstybės finansams  ir ragina Seimo narius atsisakyti šios idėjos. Padaugės darbuotojų atleidimų LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad didesni įmokų tarifai – tai dar ne papildomos pajamos, todėl „Sodros“ biudžeto smunkančių pajamų problema nebus išspręsta.

Aiškinama, kad „Barlcays“ atėjimas į Lietuvą – gera pradžia pritraukiant užsienio investicijas, tačiau nuo pat pradžios norisi daugiau aiškumo. Slapta, bet labai aktualu Ūkio ministerijai pasirašius investicijų sutartį su Didžiosios Britanijos banku „Barclays“ dėl informacinių technologijų (IT) centro Vilniuje kūrimo, Lietuvos verslininkai ir visuomenė suabejojo sandorio skaidrumu.

"Sodros" biudžeto deficitui jau kopiant per milijardą litų, ekspertai vis garsiau kritikuoja jo skylių lopymą ir teigia, kad problemos pagaliau reikia imtis iš esmės. Už struktūrinį problemos sprendimą pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ekspertai vieningai kalba apie tai, kad skylių kamšymas didinant į "Sodrą" nukeliaujančias įmokas gerovės neatneš, tuo tarpu šalies valdžia būtent tokių žingsnių ir ketina imtis.

Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM. Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc.

Vyriausybei numatant „Sodros“ įmoką padidinti 2-3 proc. punktais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad iki šiol naudotos priemonės „Sodros“ pajamoms padidinti – skolinimasis, pervedimų į pensijų fondus sumažinimas, naujų apdraustųjų įtraukimas į „Sodros“ sistemą – „Sodros“ problemų neišsprendė. Instituto nuomone, būtina ne ieškoti papildomų pajamų, bet spręsti „Sodros“ problemą iš esmės, susiejant jos išmokas su pajamomis.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sveikina Vyriausybę pritarus akcizų dyzelinui sumažinimui ir ragina ir kitus akcizus mažinti iki Europos Sąjungos (ES) nustatyto minimumo. Šiuo metu didesni nei ES reikalaujami minimalūs akcizai yra taikomi šioms prekėms: dyzelinui, benzinui, alui, vynui, stipriajam alkoholiui. Vyriausybė nutarė sumažinti akcizą dyzelinui iki minimalaus ES reikalaujamo dydžio, galiojusio iki šių metų pradžios.

 Kai buvo pradėta mokesčių reforma, daugelis (įskaitant LLRI) prognozavo, kad dėl išaugusios mokestinės naštos, žmonėms nebeapsimokės vykdyti individualios veiklos. Pirmą tai patvirtinantį signalą jau turime: šiandien „Verslo žiniose“ rašoma apie sumažėjusį skaičių gyventojų, besiverčiančių individualia veikla. Šių metų sausį buvo 3000 mažiau individualią veiklą užregistravusių žmonių, lyginant su praeitų metų sausiu.

Turbūt dažnas yra girdėjęs apie 7000 litų „į rankas“ gaunančius ir pagal verslo liudijimą dirbančius statybininkus. Visuomenėje paplitusi idėja, kad labai pelningos ir advokatų bei notarų profesijos.

Nuo šių metų buvo panaikinta sena neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tvarka, kai gyventojams buvo taikomas fiksuotas pagrindinis NPD – 320 litų; vaikus turintys gyventojai galėjo pajamoms pritaikyti ir papildomą NPD. Be to, tam tikriems asmenims buvo taikomi individualūs NPD dydžiai ir atrodė, kad panaikinus fiksuotą NPD, šiai mokestinių lengvatų formai atėjo galas. Deja, ne.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pastaruoju metu stengiasi visais įmanomais būdais įtikinti, jog valstybė itin rūpinasi visomis socialinėmis grupėmis. Paskutinis šio politiko „šou“ - spaudos konferencija - buvo pavadinta „Ministras siekia sugrąžinti pagarbą šeimai ir saugumo jausmą vaikams“. Tačiau paskutinieji realūs naujosios valdžios žingsniai rodo, kad dirbama visiškai priešinga kryptimi.

Žymus XIX a. prancūzų ekonomistas, politinis veikėjas ir publicistas Frederic Bastiat rašė apie matomos ir nematomos ekonomikos reiškinių pusių svarbą. Vienas žymiausių jo aprašytų reiškinių – išdaužtas langas bei šio reiškinio matomos ir nematomos pusės. Bastiat rašė, kad berniukui išdaužus langą ir jo tėvui, Gerajam Žakui, pykstant, kad turės išleisti pinigų naujam langui, aplinkiniai jį ramina, sakydami, kad tie pinigai paskatins stiklo pramonę.

Ką tik įvykdyta mokesčių reforma padidino mokesčių naštą. Tikriausiai ne vienam mūsų kyla klausimas, kam gi bus panaudotos pajamos, surinktos iš ką tik padidintų mokesčių? Biudžeto pinigai skiriami įvairioms programoms, investiciniams projektams, tačiau negalima pamiršti ir valstybės tarnybos, kurioje šiuo metu dirba apie 30 000 žmonių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana LEONTJEVA įsitikinusi: jei bus paskelbtas abejotinų valstybinių projektų moratoriumas, bus sustabdytas milžiniškas lėšų švaistymas, - rašo dienraštis „Vakaro žinios“. - Kaip vertinate pačią moratoriumo idėją? - Labai teigiamai. Nors kai kurie politikai aiškina, kad reikėjo galvoti anksčiau, priimant šių metų biudžetą, geriau vėliau peržiūrėti projektus negu niekad.

„Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį!“. Taip Pradžios knygoje (28,22) tarė Jokūbas, pakeliui į Mesopotamiją pažadėjęs į Dievo apsaugą ir malones atsakyti viena dešimtąja to, ką Dievas jam duos. Dešimtos dalies pasirinkimas nebuvo atsitiktinis, dešimtinės aukojimas (arba mokėjimas) buvo Dievo įsakytas: „Visos žemės dešimtinės, ar tai būtų javai iš dirvos, ar medžių vaisiai, priklauso Viešpačiui.