„Likvidavus „šešėlį“, t.y. sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius, vien tik gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7.5 mlrd. Lt mokesčių. Lėšų, papildomai surinktų vien iš vartojimo mokesčių, pakaktų padengti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenkamas pajamas. O į skaičiavimus įtraukus socialinės apsaugos įmokas, darbdavio už darbuotoją sumokamus, pelno ir kitus mokesčius, papildomų mokestinių pajamų suma išaugtų dar stipriau“, − teigia Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Pasak ekspertės, galimybė atsisakyti GPM šiuo atveju yra teorinis pavyzdys, iliustruojantis šešėlinės ekonomikos šalyje mastą – praktikoje visiškai likviduoti „šešėlį“ neįmanoma. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. šalyje siekė 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio. Didžiausią „šešėlio“ dalį sudarė kontrabanda.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto skaičiavimais, daugiausiai mokestinių pajamų iš gyventojų valstybė netenka dėl neoficialaus darbo. Valstybės nuostolis dėl nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio „vokeliuose“ 2011 m. sudarė 2346.6 mln. Lt. Daugiau nei 2 mlrd. Lt pajamų iš gyventojų mokesčių nesurinkta dėl nelegalaus prekių ir paslaugų tiekimo, 1.1 mlrd. Lt – dėl nelegalaus prekių ir paslaugų pardavimo, o dar 1.1 mlrd. Lt – dėl kontrabandos.
O. Bložienės teigimu, valstybės nuostolis vien dėl iš gyventojų nesurenkamų mokesčių sumažėtų palengvinus dirbantiems tenkančią mokestinę naštą. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos gyventojų mokamų mokesčių analizės duomenimis, vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skiria mokesčiams sumokėti. Pridėjus ir darbdavių sumokamus mokesčius – ši dalis viršija 55 proc. Sumažinus darbo sąnaudoms tenkančią mokestinę naštą, galima tikėtis mažesnio mokesčių vengimo ir šešėlinės ekonomikos dalies. Tačiau reikia suprasti, jog didelio darbo jėgos apmokestinimo problema nėra lengvai išsprendžiama, kol nerandama alternatyvių pajamų į biudžetą„, − mano “Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė.
Vis dėlto, pasak jos, gyventojams tenkanti mokestinė našta – ne vienintelis aspektas, darantis įtaką šešėlinės ekonomikos egzistavimui. „Už šešėlinės veiklos egzistavimą ne mažiau atsakingi ir visus mokesčius sumokantys gyventojai. Sąžiningai vykdydami mokesčių mokėtojų prievoles, bet liekantys abejingi “šešėlio„ dalyvių atžvilgiu, jie ne tik sudaro terpę “šešėliui„, bet ir jį finansuoja, mokėdami už viešąsias paslaugas, kuriomis naudojasi visi šalies gyventojai“, − sako O. Bložienė.
