"Lietuvos dujų" teigimu, įstatymo nuostatos pažeidžia ne tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, draudžiančias riboti prekybą tarp ES valstybių narių, ir reglamentuojančias valstybės pagalbos skyrimo verslo subjektams klausimus, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatas, draudžiančias kryžminį subsidijavimą tarp dujų perdavimo ir kitų veiklų, taip pat draudžiančias ir nediskriminacinės prieigos prie SGD terminalo bei laisvos dujų prekybos ribojimą.
Bendrovės nuomone, Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD terminalo) įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos šiurkščiai pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes dujų įmonėms, importuojančioms dujas perdavimo vamzdynais, taikomas reikalavimas ne mažiau kaip 25 proc. reikalingų dujų įsigyti per SGD terminalą, ir ne mažiau kaip 25 proc. reikalingų dujų įsigyti importuojant perdavimo vamzdynais.
ES teisę pažeiodžia ir apribojimai taikyti nuostatas dėl „imk arba mokėk" įsipareigojimų dujų importo dujotiekiais sutartyse (tokie apribojimai nenumatomi dujų importo per SGD terminalą sutartyse); pasinaudojimo SGD terminalu apribojimas kitoms ES valstybėms narėms; SGD terminalo projekto įgyvendinimo kaštų įtraukimas į dujų perdavimo paslaugos, t.y. dujų transportavimo aukšto slėgio dujotiekiais, kainas.
Pasak „Lietuvos dujų" generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijos direktoriaus Joachimo Hokerco (Joachim Hockertz), iki šiol SGD terminalo projekto įgyvendinimas buvo lydimas prasilenkiančių su tikrove valstybės pareigūnų ir projektą įgyvendinančios bendrovės pareiškimų, kad konkurenciją iškraipančios SGD terminalo įstatymo nuostatos reikalingos, neva užkirsti kelią dabartiniam išoriniam dujų tiekėjui į Lietuvą sudaryti ilgalaikes sutartis ir taip blokuoti suskystintų gamtinių dujų tiekimą į Lietuvą.
"Tačiau noriu priminti, kad tradiciškai Lietuvos dujų tiekimo įmonės dujas vartotojams parduoda pagal ne ilgesnes kaip metų sutartis ir visi vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti kitą dujų tiekimo įmonę, kuri jiems dujas tiektų palankesnėmis sąlygomis. Vartotojų pasirinkimas visiškai nepriklauso nuo to, ar turi tiekimo įmonė ilgalaikę sutartį su išorės tiekėju, ar ne. Didžioji dalis stambių vartotojų, pavyzdžiui, centralizuotai tiekiančios šilumą ar gaminančios elektrą energetikos bendrovės, pagal teisės aktus privalo kasmet organizuoti viešuosius pirkimus, kuriuos laimi geriausias sąlygas pasiūlęs dujų tiekėjas. Todėl bet kuris naujas suskystintų gamtinių dujų tiekėjas, galintis pasiūlyti pigiau ir/ar lanksčiau pirkti dujas, gali iškart užimti ženklią dalį rinkos. Jokios 25 proc. taisyklės tam nereikalingos. Tokios taisyklės, atvirkščiai, sukurtų „šiltnamio" sąlygas pasirinktiems suskystintų gamtinių dujų tiekėjams, ir nuo to dujų kaina Lietuvos rinkoje tik padidėtų", - sako J. Hokercas.
Eltos vyriausioji redaktorė Eleonora Budzinauskienė
