Tačiau kodėl tas pats atvežtinis dalykas lietuviams akivaizdžiai brangesnis, nei šalia gyvenantiems latviams ar lenkams?
Lietuvoje beveik 40 proc. brangiau
Į portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Dalia, kuri, kaip pati sako, kartais užsuka apsipirkti į Lenkijos ir Latvijos parduotuves, nes jos vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o ji kartais į reisą išvažiuoja su juo.
„Seku ir socialinių tinklų grupes, kuriose dalijamasi patirtimi apie apsipirkimą užsienyje, ten esančias kainas“, – pasakojo skaitytoja.
Prieš Velykas ji sakė patikrinusi ir „Lidl“ parduotuvių, kurios veikia tiek pas mus, tiek Latvijoje ir Lenkijoje, kainas.
„Į akis iš karto krito šviežių ispaniškų braškių kainos. Sprendžiant iš skelbiamos informacijos, jos veikiausiai yra urmu pirktos visų šalių parduotuvėms iš to paties ir tos pačios šalies tiekėjo, nes supakuotos vienodu svoriu.
Girdėjau, kad Lenkijoje yra mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Bet juk jis nesudaro trečdalio maisto kainos? O kaip Latvija? Juk ten PVM toks pats kaip pas mus – 21 proc. Tai gal „Lidl“ gali pasakyti, kodėl mes turime mokėti 6 proc. daugiau nei latviai?“ – klausė moteris.
Iš tiesų, kaip skelbiama „Lidl“ interneto svetainės Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, šiuo metu braškės 0,5 kg pakuotėje parduodamos su nuolaida.
Lietuvoje jos kainuoja 3,58 euro už kilogramą, Latvijoje – už 3,38 euro už kilogramą, o Lenkijoje – už 11,98 zloto arba 2,58 euro, skaičiuojant oficialiu Lietuvos banko skelbiamu kursu.
Taigi, Lietuvoje prekybos tinklo parduodamos braškės yra 6 proc. brangesnės nei Latvijoje ir 39 proc. brangesnės nei Lenkijoje.
Svarbus kainos ir kokybės santykis
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė neneigė, kad šio tinklo parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje šiuo metu pardavinėjamos tokios pačios šviežios braškės ir kad jų kaina skiriasi.
Ji išvardijo kelias priežastis, dėl ko už tą pačią prekę iš lietuvių paimama daugiau pinigų nei iš mūsų kaimynų.
„Mūsų tikslas – kiekvienoje rinkoje pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Skirtingų rinkų palyginimas nėra įmanomas dėl daugybės veiksnių, darančių įtaką pardavimo kainai – tai kiekvienos šalies mokestinė, konkurencinė aplinka, pridėtinės vertės mokestis, akcizai, geografinė lokacija ir kiti veiksmai.
Pavyzdžiui, jei dėl šalies dydžio ar mažesnės produkto paklausos yra užsakomas mažesnis jo kiekis, natūralu, kad tai paveikia ir galutinę kainą lentynoje“, – komentavo L. Skersytė.
„Eurostat“ duomenimis, šiuo metu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 730 eurų, Lenkijoje – 655 eurai, o Latvijoje – 500 eurų neatskaičius mokesčių.
Vis dėlto prieš kelerius metus lietuviškos algos dirbtinai išaugo dėl to, kad darbdavio mokami mokesčiai buvo perkelti darbuotojui. Skaičiuojant pagal seną tvarką, kuri daugmaž atitinka latvių ir lenkų atlyginimo skaičiavimą, Lietuvoje minimali alga būtų apie 566 eurus.
Kita vertus, kiekvienoje šalyje skiriasi neapmokestinamų pajamų dydis. Tad ir uždirbantys minimalią algą ant popieriaus, pinigų į rankas gali gauti skirtingą sumą.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje kainų lygis siekia 70 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – beveik 60 proc. vidurkio, o Latvijoje – beveik 79 proc.