Kokios išlaidos laukia, jei nuotekos tvarkomos necentralizuotai?
Dažnas lietuvis, savarankiškai tvarkantis savo namų nuotekas, vis dar svarsto, ar verta jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Vienas iš argumentų „prieš“ – sutaupoma, nes visko atsikratoma nemokamai. Tačiau taip elgdamasis žmogus paprastai nė nesusimąsto, kad nuotekomis teršdamas gamtą savo „sutaupytas“ sumas gali netrukus išleisti visai kitiems dalykams – pirmiausia įvairioms ligoms, kurias sukels užteršta aplinka, gydyti.
Nuotekos, kurios iš esmės yra šimtų žinomų organinių ir neorganinių cheminių junginių, įvairių mikroorganizmų ir kitų medžiagų mišinys, patekusios į aplinką, veikia ne tik vandens ir sausumos organizmus, ekosistemą bei žmonių sveikatą, tačiau gali sukelti ir rimtų neigiamų ekonominių padarinių. Nuotekose itin gausu maistinių medžiagų, tokių kaip azotas ir fosforas, kurios reikalingos augalams ir kitiems organizmams. Didelė šių medžiagų koncentracija kelia pavojų. Patekusios į vandenį, jos sukelia eutrofikaciją, dėl ko jos menksta bioįvairovė, mažėja deguonies. Paprasčiau tariant, vandens ekosistema tinkamai nebefunkcionuoja. Be to, nuotekose esantys organiniai junginiai skyla ir išskiria metaną bei azoto oksidą, kurie laikomi šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Individualaus nuotekų tvarkymo trūkumai
Šiaulių rajone esantis Verduliukų kaimas – visai nedidelis. Jame gyvena vos kelios dešimtys žmonių. Nors gyvenvietę nuo Šiaulių miesto skiria vos keli kilometrai, Verduliukų gyventojai iki šiol neturi galimybės jungtis prie centralizuotos geriamojo vandens ir nuotekų sistemos, todėl šį klausimą sprendžia savarankiškai.
Jie renkasi vieną iš dviejų būdų: įsirengia nuotekų kaupimo rezervuarus arba individualius valymo įrenginius. Tiek vienas, tiek kitas sprendimas kainuoja panašiai, tačiau vartotojus labiau vilioja individualūs valymo įrenginiai. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą labai paprastas – rezervuarus reikia reguliariai tuštinti, jų aptarnavimas nepatogus ir reikalauja papildomų išlaidų.
Jau senokai individualiais nuotekų valymo įrenginiais besinaudojantis Verduliukų kaimo gyventojas Šarūnas Mikšys tvirtina, kad pastarieji taip pat turi savų trūkumų. „Neužtenka tik įsigyti įrenginį, būtina pasirūpinti ir susiderinti įvairius leidimus, parinkti jam tinkamą vietą, galiausiai išmokti eksploatuoti, reguliariai rūpintis ir išlaikyti.“
Sutiko dalyvauti eksperimente
Kaip tvirtina Š. Mikšys, visa šeima turi stebėti nuotekų sukaupimo rezervuarą, kad šis nepersipildytų. „Sudėtingiausia būna pavasarį ir rudenį, mat po gausesnio lietaus išvalytos nuotekos nesusigeria į žemę. Tuomet tenka spręsti tokias problemas, apie kurių egzistavimą kiti nė neįsivaizduoja“, – atvirai pasakoja vyras.
Verduliukų gyventojas tikina, kad jei tik atsiras galimybė jungtis prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, jis būtinai taip ir padarysiąs. Šiuo metu Š. Mikšys sutiko dalyvauti eksperimente: į laboratoriją pristatyti vandens iš naudojamo gręžinio bei į aplinką išleidžiamų nuotekų mėginių. „Įdomu išsiaiškinti, ar gyvename saugioje aplinkoje, ar vanduo iš gręžinio gali būti naudojamas, taip pat ar naudojami individualūs valymo įrenginiai gerai atlieka savo darbą“, – teigia pašnekovas. Tyrimų rezultatais ir ekspertų komentarais vyras žada pasidalyti šioje rubrikoje.
Netinkamas vanduo 90 proc. rajono šulinių
Kaip teigia UAB „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Almantas Krivickas, jų prižiūrimoje teritorijoje tokių gyventojų kaip Š. Mikšys – nedaug. „Daugelis gyventojų apskritai neturi nuotekų valymo įrenginių, todėl savo nuotekas pila į netinkamai įrengtas duobes be dugno arba išleidžia tiesiai į aplinką. Ką tai reiškia? Jie ir po to naudoja tokį vandenį, kokį išleidžia kartu su nuotekomis. Tyrėme šulinius, tyrimų rezultatai parodė, kad net 90 proc. visų mūsų rajono šulinių yra užteršti nitratais. O ką jau kalbėti apie tai, kad be nitratų vandenyje randama dar ir ploviklių, skalbiklių, kitokių cheminių teršalų“, – teigia specialistas.
Pasak A. Krivicko, kol kas gyventojus, kurie turi galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau to nedaro ir nuotekas tvarko netinkamai, auklėja tik baudos. Nepaisant to, nemaža žmonių dalis vis dar „taupo“ nuotekų tvarkymo sąskaita ir nesupranta, kad teršia gamtą bei taip elgdamiesi kenkia ne tik savo, bet ir artimiausių žmonių sveikatai.
Infekcijų grėsmė
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkės dr. Alisos Gricajevos, jei nuotekas žmonės tvarko neteisingai arba visai netvarko, jos gali turėti sąlytį su geriamuoju vandeniu, kuris toje teritorijoje gaunamas iš šulinių arba gręžinių.
„Vandenį užteršus žmonių ar gyvulių išmatomis, jis gali tapti mikrobiologiškai nesaugus dėl į jį patekusių patogeninių mikroorganizmų, kurie sukelia žarnyno ir kitas infekcines ligas. Per užterštą vandenį gali plisti ne tik patogeninės bakterijos, bet ir pirmuonys bei virusai, kurie sukelia žarnyno infekcijas, hepatitą ir kitas ligas. Vartojant tokį vandenį, gresia rimtos ligos bei jų komplikacijos“, – pasakoja A. Gricajeva.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, jog norint naudoti švarų vandenį, nuotekas tvarkyti būtina. „Į upes ar jūras patekę nedideli nuotekose esančių tam tikrų organinių atliekų kiekiai gali būti išvalyti natūraliai, juos gali suskaidyti mikroorganizmai. Tačiau žmogus jau seniai naudoja vandenį sparčiau, nei šaltiniai natūraliai gali prisipildyti. Svarbu atminti, kad šiuo metu į aplinką teršalų išleidžiama vis dar itin daug, be to, į vandenį patenka ir daug pavojingų cheminių medžiagų, kurios gamtoje ilgai nesuyra ir neigiamai veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą“, – tvirtina pašnekovė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
