Vis dėlto sunku suvokti kodėl tolerancija šešėlinei ekonomikai tebėra gaji ir pasiturinčiose Šiaurės Europos valstybėse. Šiuose kraštuose šešėlinės ekonomikos lygis išlieka ženkliai mažesnis nei Pietuose, tačiau 2012 metais vis tiek sudarė apytikriai 14 proc. BVP, rašo „Quartz“. Be to, šis skaičius apima tik oficiliai neapskaitytus mainus prekėmis ir paslaugomis, o ne kontrabandą bei prekybą draudžiamomis prekėmis ir paslaugomis.
Pernai atliktoje anoniminėje apklausoje 50 proc. danų prisipažino per pastarusius metus mokėję už nelegalų darbą. Net 80 proc. apklaustųjų pripažinoi, kad toleruoja tokį elgesį.
Net 50 proc. Vokietijos statybų sektriaus darbuotojų pripažino dirbę šešėlyje.
Ekonominių reikalų instituto (IEA) duomenimis 2007 metais šešėlinė veikla Norvegijoje siekė 18 proc. BVP, Švedijoje – 17,9 proc., Suomijoje – 17 proc., o Vokietijoje – 15,3 proc. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje šešėlis sudarė tik 12,2 proc BVP, o JAV vos 8,4 proc. BVP.
Kodėl Šiaurės Europos šalyse, kuriose gyventojai mėgaujasi dosniomis socialinėmis garantijomis ir žemu nedarbo lygiu, sėkmingai gyvuoja polinkis užsiimti neapskaityta veikla?
Ekonomisto Friedricho Schneiderio teigimu, nors nedarbo lygis šiose šalyse vidutiniškai siekia 4 proc., tačiau ši visuomenė dalis gauna tik 2 proc. visų šešėlinių pajamų. Vadinasi dažniausiai šešėline veikla Šiaurės šalyse užsiima asmenys, kurie ir taip turi teisėtą pajamų šaltinį.
Tyrimo autorių teigimų nenorą mokėti mokesčius ir siekį užsiimti šešėline veikla lemia pati socialinės apsaugos sistema. Kiekvienas dirbantis šiose šalyse užsitikrina socialinę ir sveikatos apsaugą, tačiau dirbantys sunkiau ir uždirbantys daugiau negauna jokios papildomos motyvacijos, nes jiems nebus suteikta nei geresnė medicininė pagalba nei ženkliai didesnė socialinė apsauga. Tuo tarpu mokesčių tarifai didesnes pajamas gaunantiems asmenims auga gana sparčiai. Dėl šios priežasties daugiau uždirbantys šiauriečiai yra suinteresuoti nedeklaruoti dalies savo pajamų.
Mokestinė ir socialinė sistema Šiaurės šalyse skatina bedarbius darbintis legaliai, nes tik teisėtos pajamos užtikrins socialines garantijas. Vis dėlto įsidarbinus nebelieka motyvacijos deklaruoti papildomą uždarbį. Dėl šios priežasties susidaro paradoksali padėtis. Šiaurės šalyse šešėlinė ekonomika tik dar labiau didina pajamų nelygybę pasiturinčiųjų naudai. Tuo tarpu likusiame pasaulyje šešėline ekonomika suteikia skurdžiausiai gyvenantiems asmenims galimybę užsitikrinti bent minimalias pajamas.
F. Schneiderio teigimu, progresniai mokesčiai ir universali socialinės pasaugos sistema paprasčiausiai mažina daugiau uždirbančių asmenų paskatas deklaruoti visas savo pajamas