Akcijų biržose prognozuojamas pelno nuosmukis, tačiau akcijų kainos auga. Gali būti, kad tai rodo grįžtantį investuotojų pasitikėjimą, rašo „Washington Post“.
Prognozuojamas „S&P 500” įmonių akcijų pelnas bendrai sumažėjo 2,7 procento. Pasak „FactSet“, tai pirmas nuosmukis per 11 ketvirčių.
Tačiau rinkas stebina tai, kad „S&P 500” pakilo 5,8 procento.
Kitaip tariant, investuotojai moka už įmonių akcijas daugiau, o uždirba mažiau. Kad būtų galima suprasti, kodėl taip vyksta, užtenka pažiūrėti į didžiausios pramoninės įmonės trečio ketvirčio rezultatus.
„Alcoa“ pagamina didžiąją dalį aliuminio, kurio dėka veikia modernus pasaulis. Metalas naudojamas lėktuvų, automobilių ir pastatų gamyboje. Nuo liepos iki rugsėjo aliuminis nebuvo labai sėkmingas verslas. Įmonė tą ketvirtį prarado 143 mln. JAV dolerių, o tą patį ketvirtį pernai ji uždirbo 172 mln. JAV dolerių.
Dėl silpnos paklausos Europoje, JAV, Kinijoje ir kitose besivystančiose rinkose, tikimasi, kad šiais metais pasaulinė aliuminio paklausa augs tik 6 proc. (2010 ir 2011 m. augimas buvo dvigubas).
Tačiau „Alcoa“ akcijos vis tiek pastarąjį ketvirtį paaugo 1 procentą. Tokia tendencija vyrauja visoje rinkoje. Paaiškinimas slypi įmonės prezentacijoje investuotojams.
Pastaraisiais metais, „Alcoa“ vadovai konferencijoje ir investuotojams teigė, kad aliuminio kaina Londono metalų rinkoje nutraukė įprastus ryšius su pagrindine metalo paklausa ir pasiūla. Akcijų kaina dabar priklauso nuo naujausių antraščių, skelbiančių vyriausybių bei centrinių bankų veiksmus, kurie veikia visa pasaulio ekonomiką.
Šiai nauja tendencijai pademonstruoti „Alcoa“ parodė, kaip aliuminio kaina rugsėjį reagavo į Kinijos ekonomikos skatinimo planą, Vokietijos Konstitucinio teismo pritarimą ES paramos paketui bei JAV Federalinio rezervo planus vykdyti trečią kiekybinį skatinimą.
„Šiandien rinka yra daugiausia veikiama antraščių, o ne rinkos dėsnių“, - sakė „Alcoa“ vadovas Klausas Kleinfeldas.
Vasarą pasaulio centriniai bankai ėmėsi daugiau priemonių kovai su ekonomikos stagnacija.
Europos centrinis bankas paskelbė, kad išpirks finansinių problemų turinčių šalių obligacijas. JAV nuspręsta išlaikyti laisvą monetarinę politiką, kol nepagerės užimtumo lygis.
Paprastai tariant, kai centriniai bankai užkuria pinigų spausdinimo mašinas, kai kurie iš naujų pinigų patenka tiek į akcijų rinką (pakeldamos „Alcoa“ ir kitų įmonių kainas, nepaisant silpnos pasiūlos ar paklausos) bei žaliavų rinką (pakeldamos aliuminio kainas).
Tačiau ne viskas taip paprasta. Jei akcijų kainas didintų vien tik papildomi pinigai, tikriausiai tai stipriai nepaveiktų kainų svyravimo. Pinigų spausdinimas padidintų kainas, tačiau investuotojai vis tiek jaudintųsi dėl kainų svyravimo kaip ir anksčiau.
Tačiau Čikagos tarybos biržos svyravimo indeksas, žinomas kaip VIX, krito visa vasarą. Dabar jis žemesnis nei 2007 m. liepą, kai prasidėjo finansų krizę, kas reiškia, jog investuotojai mažiau nerimauja, kad ateityje gali stipriai svyruoti akcijų kainos.
Tai rodo, kad centriniams bankams pavyko ne tik naudojant obligacijų pirkimo programas pakelti turto kainas, bet ir užtikrinti finansų rinkas, kad bankai turi pasaulio ekonominių problemų kontrolę.
Investuotojai pasiryžę mokėti daugiau už akcijas, kurios atneša mažesnį pelną, nes investuotojų pasitikėjimas yra didesnis ir jie pasiryžę imtis didesnės rizikos nei prieš tris mėnesius.
