Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. 22 Tarybos nariai balsavo už, 5 – prieš, 2 susilaikė.
Tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūloma pritarti UAB „Sweco Lietuva“ parengtai PAV ataskaitai, parengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Prie tai šis klausimas buvo svarstytas jungtiniame Finansų ir ekonomikos, Strateginės plėtros, Teritorijų planavimo bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetų posėdyje. Keturių komitetų nariai nesiryžo priimti sprendimo pritarti PAV ataskaitai.
Didžiausią nerimą jiems kėlė tai, kad iš 14 institucijų, turinčių pritarti ar nepritarti PAV ataskaitai, pritarimo dar nebuvo davęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Jie pageidavo, kad jo atstovai dalyvautų tarybos posėdyje.
Rugpjūčio 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“ pasiekė papildomą susitarimą dėl investavimo į SGD terminalą ir investicijų kompensavimo tvarkos bei sąlygų.
Šis susitarimas papildo liepos 5 d. pasirašytą bendrovės ir direkcijos dvišalę bendradarbiavimo sutartį. Juo šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydžio.
„Numatoma, kad direkcijos investicijos, susijusios su uosto parengimu SGD terminalo veiklai (gilinimo darbai, radiolokacinė įranga, uosto sistemų pritaikymas), sudarys 106 mln. 426 tūkst. 410 litų be PVM“, – teigiama AB „Klaipėdos nafta“ per Vilniaus biržą išplatintame pranešime.
Bendrovės investicijos į uosto infrastruktūrą (krantinę), kurios sukūrimo išlaidas bendrovei kompensuos direkcija, sudarys 54 mln. 203 tūkst. 577,53 lito be PVM. Bendrovės investicijos į uosto suprastruktūrą (SGD saugyklos naudojimui reikalingus įrenginius ir sistemas) sudarys 54 mln. 804 tūkst. 866,77 lito be PVM.
Tikslūs investicijų dydžiai paaiškės Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarius sutartis dėl atitinkamų darbų įsigijimo.
Direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą bus kompensuojamos iš dviejų šaltinių: SGD terminalo operatoriaus ir trečiųjų asmenų, kurie naudojasi uostu dėl to, kad aptarnauja ar yra aptarnaujami SGD terminalo direkcijai mokamų rinkliavų ir kitų mokėjimų už naudojimąsi uostu bei SGD terminalo operatoriaus direkcijai mokamo metinio mokesčio už naudojimąsi krantine, kuris apskaičiuojamas pagal direkcijos investicijų į uosto infrastruktūrą dydį, nustatant dvidešimties metų atsipirkimo laikotarpį ir 5 proc. projekto vidinės grąžos normą.
ELTA primena, jog Vyriausybė liepos 11 d. posėdyje apsisprendė, kaip SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ bus kompensuojamos išlaidos, patirtos statant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, būtiną SGD terminalo plėtrai ir įrengimui.
Vyriausybės nutarime numatyta, kad SGD terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ sukurs uosto infrastruktūrą, kurią pasitikėjimo teise valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
SGD terminalą nuspręsta statyti Lietuvai siekiant užsitikrinti gamtinių dujų tiekimo technologines ir prekybos alternatyvas bei saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis. Įgyvendinus projektą Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje – didinti rinkos konkurencingumą ir likvidumą nesuteikiant galimybės monopolininkui vienašališkai nustatyti gamtinių dujų importo kainas.
Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metais.
