sweco lietuva

Jau balandžio 11 d. viešojo susirinkimo metu visuomenei bus pristatytos keturios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvos, iš kurių viena bus įvardinta kaip rekomendacinė alternatyva. Vietovių, per kurias drieksis geležinkelio ruožas, bendruomenės, susijusios organizacijos kviečiamos teikti argumentuotus savo pasiūlymus iki viešo susirinkimo.

Europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius komunikacijų planą ir poveikio aplinkai vertinimą už 2,5 mln. eurų (su PVM) rengs tarptautinės inžinerijos įmonės „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“. Pagal Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ bei įmonių atstovų pirmadienį pasirašytą sutartį iki 2021 metų pabaigos bus parengtas naujas ruožo, kuriuo traukiniai galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu...

Palangos oro uostas rengiasi rekonstrukcijai. Bendrovei „Sweco Lietuva“ patikėta už 160 tūkst. eurų parengti projektą, pagal kurį bus atnaujintas orlaivių kilimo ir tūpimo takas, riedėjimo takai, viso oro uosto danga.

Pramonės suklestėjimą su europine „Rail Balticos“ geležinkelio vėže, sujungsiančia šešis Europos didmiesčius, siejančiam Panevėžiui gresia likti prie suskilusios geldos. Greitieji traukiniai, lekiantys 240 km per valandą greičiu, Aukštaitijos sostinėje gali stabtelėti tik paimti po Europą besižvalgančių turistų saujelės. O verslo traukos centru Panevėžį turintis paversti regioninis krovinių vežimo terminalas virsta utopija.

Vietoj senojo Lazdynų baseino bus statomas naujas daugiafunkcinis Lazdynų sveikatinimo centras (Erfurto g. 13). Jis bus projektuojamas pagal ūkio subjektų grupės – UAB “Infes” (pagrindinis partneris), Slangen+Koenis International B.V., UAB “Cloud Architektai”, UAB “Sweco Lietuva” pasiūlytą architektūrinę idėją.

Susisiekimo ministras praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino „Rail Baltica“ vėžės kryptį – ji eis per Panevėžį. Atsižvelgta į „Sweco Lietuva“ atliktą kontroversišką ir daug kritikos sulaukusią studiją. Šiauliai liko nuošalyje ir deda visas viltis į Rytų-Vakarų tranzitinį koridorių.

Nepaisant pernai rudenį pasirašytos trijų Baltijos šalių ministrų deklaracijos, Vilniaus prijungimą prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto Estija ir Latvija nori dar kartą svarstyti politiniu lygmeniu - tai stabdo trijų Baltijos šalių derybas dėl bendros įmonės steigimo. „Estijos nuomonė nesikeičia dėl Vilniaus statuso.

„Dzūkijos vandenys“ Alytaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektavimo darbams pasirinko Švedijos kapitalo inžinerijos ir konsultacijų bendrovę „Sweco Lietuva“. Nauja, moderni valykla bus skirta iš Alytaus miesto gyventojų, pramonės įmonių bei visuomeninio sektoriaus surinktoms nuotekoms valyti. Ypatingas dėmesys rengiant projektą bus skiriamas tvariai vandentvarkai ir aplinkosaugai.

Mindaugas LAURINAITIS Šią savaitę buvo paskelbtos europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Dabar atvertos durys teikti siūlymus dėl šios ataskaitos ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvų.

Projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atliks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Sweco Lietuva“. Projektą įgyvendinantys AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiandien su konkurso laimėtoju pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė – 199.000 Lt be PVM.

Inžinerijos ir konsultacijų kompanija „Sweco“ kartu su žaidimo „SimCity“ kūrėjais skatina šio žaidimo aktyvistus varžytis dėl tvariausio virtualaus miesto vardo. Kompanija „Electronic Arts“ paskelbė pasaulinį virtualaus miestų planavimo konkursą „SimCity Challenge“, kuriame gali rungtis visi naujosios žaidimo versijos vartotojai. Tvariausias miestas-nugalėtojas bus renkamas atsižvelgiant į kompanijos „Sweco“ miestų planavimo ekspertų parengtus kriterijus.

 Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įtaria, kad šalies kelių, kuriais iš Klaipėdos į Visaginą būtų galima gabenti naujos atominės elektrinės (AE) statybai reikalingus specifinius krovinius, rekonstrukcijos kaina yra beveik tris kartus pakelta. Tuo tarpu susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad suma padidėjo dėl objektyvių priežasčių, be to, kol nebus parengtas techninis projektas – tikroji suma nebus aiški.

Bendruomeninis judėjimas Panevėžyje įgavo pagreitį. Net trys šiaurinės miesto dalies bendruomenės – Rožyno, Liekupio ir Gamtininkų – stojo į kovą prieš valdžios užmojus per miegamąjį rajoną tiesti keturių juostų magistralinį kelią, per kurį būtų gabenamas atominės jėgainės reaktorius.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. 22 Tarybos nariai balsavo už, 5 – prieš, 2 susilaikė. Tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūloma pritarti UAB „Sweco Lietuva“ parengtai PAV ataskaitai, parengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Klaipėdiečiams kyla elementarus klausimas – ar miesto Taryba pakankamai kompetentinga, kad galėtų suremti ietis su UAB „Sweco Lietuva“, parengusia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Nerimą kelia ir tai, kad šios bendrovės specialistai, gaudami didžiulius pinigus iš užsakovų, gali pateikti tokius duomenis, kokius jie nori girdėti.

Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą. Ketvirtadalis, arba 26 proc.

Praėjusią savaitę Kėdainių rajone buvo pradėtos švedų koncerno „Vaderstad“ žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centro statybos. Šalia magistralės „Via Baltica“ esančiame sklype objektas turėtų iškilti šių metų pabaigoje. Modernaus agrocentro projektavimo darbus atliko Švedijos kapitalo inžinerijos ir konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“, o statybos darbai patikėti kompanijai „Lakaja“. Investicijos į šį projektą siekia apie 6 mln. Lt.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Apleistą Talino jūrų uostą planuojama paversti patrauklia vieta tiek sostinėje viešintiems turistams, tiek vietos gyventojams. Praėjusio šimtmečio pramoninį uostą ir sovietų karinio laivyno bazę menančios teritorijos pertvarkymo planą rengę kompanijos „Sweco“ architektai ir inžinieriai šią miesto dalį ketina paversti viena tvariausių Estijoje. Panašų projektą Lietuvoje yra numatę ir Klaipėdos verslininkai.

Šilagaliečiai, išgirdę, kad už 1,5 kilometro nuo jų gyvenvietės, šalia aplinkkelio,  bus statoma porolono gamykla, išsigando dėl savo sveikatos. Dėl būsimos gamyklos statybų užvirusios aistros gyventojus padalino į dvi stovyklas. Vieni – už gamyklą su tam tikromis išlygomis, kiti – kategoriškai prieš. Ne vienerius metus kiaulių mėšlo smarvę, sklidusią nuo gyvenvietėje veikusių fermų, kentę šilagaliečiai tapo itin jautrūs bet kokiai ūkinei-komercinei veiklai.

Iki 2013 m. Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonuose bus nutiesta nauja apie 89 km 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai. Klaipėdos rajone trasos ilgis sudarys 36,1 km. Taip būtų sužiedintas 330 kV elektros energijos tiekimas Lietuvoje ir atsirastų galimybė vystyti energetines jungtis su Švedija ir Latvija, jungti Lietuvos energetinę sistemą į Vakarų Europos energetikos rinką. Numatoma projekto vertė – 117 mln. litų.