Noras sutaupyti – beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime?
Tyrimas
„Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad prekybos centrai vykdo nesąžiningą kainodarą, uždirbdami papildomą pelną tiekėjų ar pirkėjų sąskaita. Tai, kad iš tiesų prekių kainos skirtinguose centruose gali gerokai skirtis rodo ir Lietuvos vartotojų instituto 2009 metais atliktas tyrimas. Jo metu buvo tirtos dažniausiai vartotojų perkamų maisto prekių kainos, kurios parodė, kad skaitydami etiketes bei jas lygindami vartotojai galėtų sutaupyti iki 20 proc. išlaidų tam tikriems maisto produktams. Daugiausiai, anot atlikto tyrimo, galima sutaupyti perkant aukščiausios rūšies pieniškas dešrelės (37 proc.) bei juodą duoną (18 proc.) Kiek mažiau pavyktų sutaupyti perkant pieną (15 proc.) bei jogurtą (4 proc.)
Kainų viduriukas
Pasak Vilniaus universiteto (VU) docentės, ekonomistės Aušros Maldeikienės, retas gyventojas gali skirti laiko atidžiam etikečių tyrinėjimui bei kainų palyginimams. Greičiausias būdas įvertinti prekės kainą – tiesiog pirkti vidutinio brangumo produktą.
„Jeigu jums reikia nusipirkti butelį pieno, negi jūs eisite per visas parduotuves ir tikrinsite, koks kur antkainis uždėtas? Jūs visai nebeturite ką veikti?“ – retoriškai klausė ekonomistė. Anot jos, įvairiose knygose aprašyta, kad paprastai vartotojai brangiausių prekių neperka, nebent labai jau mėgsta. Jeigu tik turi truputį didesnes nei vidutinės pajamas, pigiausių prekių taip pat dažnai neperka, nes galvoja, kad tokios prekės tikriausiai yra blogesnės, nors tai dažniau būna ne faktais įrodyta tiesa, o tik išankstinės nuostatos. Todėl, pasak ekonomistės, greičiausia išeitis – pirkti prekę, kuri yra tarp pigiausios ir brangiausios.
Internetinės paieškos
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, prekių kainų lyginimas yra ypač suklestėjęs sunkmečiu, o ieškojimas prekės geriausia kaina nebūtinai reiškia lakstymą iš vienos parduotuvės į kitą.
Didieji prekybos centrai savo nuolaidas skelbia internete, todėl galima net ir neiškeliant kojos iš namų, kainas palyginti, kuo šeimos finansų ekspertė prisipažino ir pati sėkmingai besinaudojanti. Anot jos, susirinkti informaciją internete prieš apsiperkant ypač patogu tiems, kurie savo pirkinius planuoja iš anksto.
„Tokiems žmonėms apsipirkimo procesas prasideda namuose, apsižiūrint kur ir kam yra kokios nuolaidos ir tiesiog pagal tai ir perkant, ne stovint prie prekių lentynų, o susirenkant informaciją iš anksto. Internetas – visagalis, jis gali padėti žmonėms išsirinkti ne tik maisto, bet buities prekes, įvairius drabužius, avalynę“.
Taupumas – ne gėda
Prekių kainų palyginimui, pasak J. Varanauskienės, didesnį dėmesį skiria tie, kurie tai daryti yra priversti. To priežastys gali būti įvairios: vieni nori reguliuoti savo išlaidas, kitiems tiesiog sumažėjo pajamos, dar kiti – nori turėdami tokias pačias pajamas dar šiek tiek ir susitaupyti.
Taupo ne tik jaunos šeimos, bet ir senjorai, kurie, šeimos finansų ekspertės pastebėjimu, puikiausiai išmano, kur kokia prekė kainuoja.
„Labiausiai galimybe sutaupyti lyginant prekių kainas nepasinaudoja tie, kurie yra labai užimti ir neturi tam laiko“, - sakė SEB banko atstovė.
Klausiama, kaip išlaikyti balansą tarp ieškojimo, kur įsigyti prekę pigiau ir neprarasti daikto kokybės, pašnekovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną pirkėjams būdingą bruožą – vietoje vieno daikto įsigyti du už neva tą pačią kainą: „Šioje situacijoje vaistas būtų tiesiog planuoti savo išlaidas iš anksto, tuomet ir spontaniškų sprendimų būna mažiau. Susigalvoti, ką pirksi reikėtų ne parduotuvėje, o prieš į ją įeinant“.
Ekspertė sakė pastebinti ir vis daugiau pirkėjų ateinančių į parduotuves su sąrašais, ką pirks. Tai rodo, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo pajamomis ir išlaidomis. Labiausiai išsiskiria senjorai ir jaunimas.
„Jeigu paklausi studentų, jie iškart pasakys ir kur pigiausiai pietus galima pavalgyti, ir kur kokios nuolaidos yra. Jaunimas dalinasi tokia informacija tarpusavyje, jie yra ne tik tokios informacijos ieškotojai, bet ir teikėjai. Taupyti ir mažiau išleisti yra ne gėda, o apsukrumas nėra pajuokos vertas dalykas“, - tikino J. Varanauskienė.
Kainos gali skirtis keliasdešimt kartų
Pirmosios lietuviškos kainų palyginimo sistemos internete „Kainos.lt“ atstovas Arūnas Kumpis teigė negalintis tiksliai pasakyti, kiek galima sutaupyti lyginant vienų prekių kainas su kitomis, tačiau teigė, kad kai kuriais atvejais skirtumai būna itin ryškūs.
„Kai prieš trejus metus, paleisdami kainų palyginimo sistemą, atkreipėme dėmesį į kainas, buvome šokiruoti, kai kurių prekių kainos skyrėsi šimtais procentų, - neslėpė pašnekovas. –Pavyzdžiui, tokio paties modelio skaitmeninio fotoaparato kaina pas vienus pardavėjus kainavo 15 tūkst., o pas kitus net 25 tūkst. litų. Dabar, kai žmonės gali lengviau palyginti kainas internete, skirtumai labai traukiasi, nors vis tiek išlieka“.
A. Kumpis pripažino, kad ne visos įmonės noriai sutinka pateikti savo prekių kainų duomenis palyginimui, nes dalis vis dar naudojasi žmonių nežinojimu ar negalėjimu kainų palyginti. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie internetu nesinaudoja ir dažnai prekę perka tiesiog parduotuvėje. Vis dėlto, kai kuriuos pardavėjus skelbti kainas viešai netiesiogiai paskatina ir kiti pardavėjai, nes, kaip teigė pašnekovas, jeigu pirkėjas ieško informacijos internete ir jos neranda, jam gali kilti klausimas, ar apskritai viena ar kita įmonė vykdo veiklą.
Nors dauguma lietuvių moka ir žino, kaip ieškoti bei palyginti vienų prekių kainas su kitomis, dažniau tai daro pirkdami buitinę techniką, televizorius, fotoaparatus, kosmetiką ar knygas.
„Maisto kainų palyginimo galimybė tiesiogiai susijusi su elektroninių parduotuvių atsiradimu, - teigė A. Kumpis. – „Maxima“ žengė pirmąjį žingsnį, tikiuosi, kad ateityje el. maisto parduotuvių bus ir daugiau“.
