„Populiariausias kelionės variantas yra paprasta savaitgalio išvyka – 77 proc. (respondentų – ELTA) keliavo su viena arba dviem nakvynėmis. (...) Antroji pagal populiarumą yra vienos dienos išvyka – 48 proc. respondentų minėjo, kad vyko į tokią išvyką“, – žurnalistams trečiadienį pristatydama šiemet atlikto tyrimo apie pokyčius vietinio turizmo sektoriuje rezultatus kalbėjo J. Miežienė.
„Bet, jeigu palyginsime dažnį, kiek kartų vyko į tokią kelionę, tai čia vienareikšmiškai pirmauja vienos dienos išvyka. Tokių išvyko respondentai vidutiniškai (praeitąmet – ELTA) turėjo beveik 8, o paprasta savaitgalio išvyką, nors daug respondentų jas išbandė, tačiau jau jas įgyvendina rečiau – apie tris kelionė vienam respondentui“, – pridūrė analitikė.
Vienos dienos išvykoms (angl. city-break), analitikės teigimu, populiariausios kryptys yra Vilnius ir Palanga, tokias keliones renkasi 8 proc. respondentų, Kauną – kiek mažiau, 6 proc.
Kaip parodė tyrimas, paprasto savaitgalio išvykoms gyventojai renkasi tokius kurortinius miestus kaip Druskininkai ar Palanga – 13 proc. respondentų, ilgajam savaitgaliui – poilsį prie jūros Palangoje ir Klaipėdoje (atitinkamai 24 ir 13 proc. respondentų), o ilgesnes kasmetines atostogas praleidžia taip pat Palangoje arba Šventojoje (atitinkamai 28 ir 16 proc. respondentų).
Kaip aiškino J. Miežienė, tyrime analizuoti kelionių planavimo skirtumai, pavyzdžiui, prieš kiek laiko tai pradedama daryti, kaip atostogas planuoja vaikus turintys ar jų neturintys gyventojai, kokią įtaką planams daro oro sąlygos. Be to, anot J. Miežienės, nustatyta, kad dažniausiai informacijos apie keliones ieškoma socialiniuose tinkluose, internete, taip pat pagal rekomendacijas iš artimųjų.
„Bendrai (respondentai – ELTA) vertina, kad informacijos apie turizmą lygis Lietuvoje yra pakankamas, jeigu skiri laiko (informacijos paieškai – ELTA). Bet jeigu ieškai kažko nišinio (...), kažko naujo ar nepatirto, mini, kad tenka sugaišti daugiau laiko ir pastangų, o ši informacija būna netiksli, neteisingai nurodomas darbo laikas“, – pridūrė J. Miežienė.
Dėl to, anot J. Markevičienės, žmonės pasigenda informacijos prieinamumo – norėtų turėti bendrą informacinę sistemą, kurioje būtų kaupiama visa informacija apie skirtingose Lietuvos vietose vykstančius renginius, net jeigu jie yra nišiniai. Taip pat, kaip pabrėžė analitikė, žmonės pasigenda galimybių keliauti patogiau – geresnio susisiekimo traukiniais, geresnės kelių, pažintinių takų infrastruktūros, geresnio jos pritaikymo vaikams.
Šiemet sumažėjo kelionėms skiriamų išlaidų dalis
Anot J. Miežienės, lyginant su 2023 metais, šiemet matomas nedidelis gyventojų kelionėms šalies viduje skiriamų lėšų sumažėjimas.
„Vidutinės kelionės išlaidos, tenkančios vienam asmeniui, praeitais metais siekė 189 eurus, šiemet siekia 177 eurus. Čia yra įskaitomos visos visų tipų kelionės, kiek vidutiniškai yra išleidžiama“, – teigė analitikė.
Analitikės teigimu, didžiausią dalį sumos išleidžia apgyvendinimui, taip pat maistui ir gėrimams viešojo maitinimo įstaigose ir transportui. Tiesa, pasak J. Miežienės, skiriamų lėšų sumažėjimui įtaką padarė sudėtingesnė ekonominė situacija.
„Nors sumažėjimas yra nedidelis, bet ir per šį, ir per kitus klausimus (jaučiamas – ELTA) nerimas dėl finansinės padėties ir finansinio aspekto skausmingumas“, – pabrėžė analitikė.
Dėl to, jos teigimu, šiemet didesnė gyventojų dalis nurodė, kad Lietuvos kurortuose kainos ir kokybės santykis nusileidžia užsienio poilsio vietoms, o vienadieniai turistai, norėdami sutaupyti, renkasi keliones be nakvynės.
Anot agentūros vadovės Olgos Gončarovos, toks gyventojų lūkesčių dėl vietinio turizmo tyrimas agentūroje atliekamas nuo 2020 metų. Tyrimo rezultatai naudojami kuriant agentūros vietinio turizmo reklamos kampanijas, taip pat duomenis naudoja turizmo informacijos centrai ir savivaldybės, siekiančios pritraukti turistų.
