Lietuvos automobilių keliai – 6,5 mlrd. Lt vertas valstybės turtas, nepamaitinami biudžeto lėšomis, beviltiškai nyksta. Kelininkai apskaičiavo, jog kelių priežiūrą finansuojant dabartinėmis apimtimis, šiemet suremontuotas vietinių kelių ruožas galės būti remontuojamas tik po 60-70 metų.
„Toli praeityje galime palikti laikus, kai Lietuva garsėjo gerais keliais. Dabar turėtume mokytis iš kaimynų lenkų, estų, netgi baltarusių, kurie, skirtingai nei mes, sunkmečio sąlygomis didžiules lėšas skiria infrastruktūros objektams“,- ekonomika.lt diskusijoje teigė Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius.
Kasdien jaunamartės rūbu
Padėtis iš tiesų atrodo beviltiška: palyginti su 2008 m., kelių priežiūrai pernai ir šiemet skirta 2,5 karto mažiau valstybės biudžeto lėšų. Padėtį iš esmės gelbstintys ES fondų pinigai, numatyti 2007-2013 m. Projektams, baigsis 2011-aisiais. Bet šios lėšos gali būti skirtos tik magistraliniams keliams ir stambiems regioninių kelių projektams. Taigi, iš esmės jaunamartės rūbu puošiami tik magistraliniai keliai, kuriais gabenami tranzitiniai kroviniai. Jie lygūs, blizga, nuolat atnaujinami - bent iki tol, kol užteks europinių pinigų.
Pasak Algimanto Janušausko, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo, dėl lėšų stokos pirmuoju lygiu bus prižiūrimi tik Vilniaus-Kauno keliai bei „Via Baltica“ magistralė ir šią žiemą, kad ir kokia ji būtų. Regioniniai keliai bus tvarkomi antruoju lygiu, t.y. tik tada, kai bus būtina, o rajoniniams keliams liks dėmesio tik tiek, kiek liks lėšų, o tiksliau – beveik nieko, bus mišiniu pabarstomos tik pavojingiausios vietos.
Atrodytų, valstybė turėtų nukreipti kelininkus pirmiausia pasirūpinti savo žmonėmis, savo įmonėmis, savo transporto saugumu ir daugiau dėmesio skirti vietiniams keliams, o tranzitas – pakentėtų. Juk tiek tos Lietuvėlės, jei šiandien per ją galima pervažiuoti per 5 valandas, tai nieko neatsitiktų, jei kelionė užtruktų 6 valandas prastesniu keliu, o kol yra europinių pinigų, verčiau sutvarkyti savo vietinių kelių ūkį. Pasirodo, nevalia ES fondų lėšos yra tikslinės, skirtos tik stambiausiems objektams.
Kita vertus, anot Algirdo Baranausko, vežėjų asociacijos „Linava“ sekretoriaus transporto politikai, Lietuvai, jau dvidešimt metų save laikančiai tranzito valstybe, apleisti magistralinius kelius būtų pražūtinga: „Transportininkai visada pasirinks kelią, kuris, nors ilgesnis, bus geresnis. Jei Lietuvos keliai bus per prasti, vežėjai rinksis maršrutą, pavyzdžiui, per Baltarusiją, o susigrąžinti prestižą ir juo labiau tranzitinius vežėjus būtų gerokai sunkiau negu to netekti.“
Dulkėta prabanga
Lietuvoje 7,5 tūkst. km kelių, arba daugiau nei trečdalį viso kelių tinklo, sudaro žvyrkeliai. Sakoma, jog išlaikyti žvyrkelius gali sau leisti tik labai turtingos valstybės. Lietuva, ne tokia turtinga, nusprendė pasielgti saliamoniškai: taupant lėšas, geriau užmerkti akis ir įsivaizduoti, kad žvyrkelių nėra.
Užteko pusantrų tokios politikos metų, kad Lietuvos žvyrkeliai vasarą pavirstų dulkančiu „asfaltu“, o žiemą – čiuožykla, kuria bandyti važiuoti gali tik narsiausieji.
Tiesa, R. Gradauskas žvyrkelį vadina ne prabanga, o pusgaminiu, kurį palyginti pigu nutiesti, tačiau brangu prižiūrėti: reikia kasmet kloti naują žvyro - ganėtinai brangios ir sparčiai senkančios statybinės medžiagos - sluoksnį, greideriuoti, eikvoti vis brangstantį dyzeliną ir kartu teršti gamtą.
„Asfaltuoti žvyrkelį brangu, bet vieną kartą padarius, būtų daiktas“,- teigia „Lietuvos kelių“ vadovas. Jis priduria, jog yra nustatyta, kad važiuodamas žvyrkeliu, automobilis sunaudoja 30 proc. degalų daugiau, negu važiuodamas asfaltu.
Tačiau kai nėra lėšų, apie žvyrkelių asfaltavimą jau nė nekalbama. Tegu dulka, tegu čiuožinėja. Tiesa, anot A. Janušausko, jau esama technologijų pasiekti, kad žvyrkelis bent nedulkėtų, tačiau prieš tai kelią reikia atnaujinti, užpilti nauju sluoksniu. Vadinasi, vėl reikia pinigų, o jų nėra.
Po metų – badmetis
Europiniai pinigai, skirti 2007 – 2013 m. projektams finansuoti, kelininkams baigsis kitąmet. Kol kas nieko nenuspręsta, kaip kelių priežiūra bus finansuojama 2012- 2013 m., o gal ir vėliau, jei nebus atnaujintos europinės programos. Lyg ir esama pasvarstymų, jog į kelių priežiūrai būtų galima nukreipti šiandien nenaudojamas kitiems projektams skirtas lėšas.
Pasak R. Gradausko, estai taip jau pasielgė ir jau tiesia modernią keturių eilių magistralę Tartu–Piarnu, kokios neturėjo netgi geriausiais laikais. Sunkmečio laikotarpiu!
Tuo tarpu iš kelininkų atimama netgi tai, kas jiems turėtų priklausyti pagal pirminį sumanymą. Juk būtent infrastruktūros objektams turėtų būti skiriamos degalų akcizo lėšos, tačiau iš jų pagal paskirtį nukreipiama tik 46 procentai. O kur didžioji pusė?
Keistos pertvarkos
Stokodamos darbo, regioninės kelių bendrovės jau atleido 1500 darbuotojų, valstybinės kelių priežiūros įmonės ir institucijos – dar 800. Dar šių metų pradžioje Susisiekimo ministerija iškėlė idėją pertvarkyti kelių priežiūros sektoriaus valdymą, pasiūlė kitų įdomių permainų – pavyzdžiui, privatizuoti kelių priežiūrą. Netrukus už neva nustatytus kelio remonto darbų kokybės pažeidimus iš pareigų buvo atleistas Valstybinės automobilių kelių direkcijos vadovas. Jau geras pusmetis valstybei strategiškai svarbi institucija neturi naujo vadovo. Tai, žinoma, valdymo reformas paskelbusių politikų reikalas.
„Mes esame arčiau žemės. Tik, žinoma, labai norėtųsi paprašyti, kad tie dalykai būtų daromi labai atsargiai, nes sugadinti senas tradicijas, išardyti kolektyvus, prarasti aukštos kvalifikacijos žmones yra neatsakinga, juolab kai mūsų mažoje valstybėje nėra daug galimybių pasirinkti“, - svarsto R. Gradauskas, anksčiau ėjęs Susisiekimo ministerijos viceministro pareigas.
Faktai
2010 m. pradžioje Lietuvoje buvo 1738,5 km magistralinių kelių, 4239,3 km – krašto ir 14590,6 km rajoninių kelių. Visas kelių tinklas – 21268,4 km.
Lietuvoje yra 13584 km asfaltuotų kelių, 7604 km žvyrkelių, 72 km kelių su cementbetonio danga ir 7,5 km grindinio.
2008 m. valstybinės reikšmės keliams finansuoti valstybė skyrė 1,4 mlrd. Lt, 2009 m. - 0,7 mlrd. Lt, 2010 m. - 0,6 mlrd. Lt.
K. Šliužas
