Eilinis parduotuvių vagišius Lietuvoje – inteligentiškas užuomarša, su pilnu krepšiu brangių prekių ir mobiliuoju telefonu prie ausies. Pagautas už rankos mandagiai atsiprašinėja, esą kalbėjosi labai svarbiu reikalu ir netyčia praėjo pro kasą nesusimokėjęs. Tokie “išsiblaškėliai" Baltijos šalių prekybininkams šiemet pridarė daugiau nei 0,5 mlrd. litų nuostolių.
Nuostoliai mažėja
Pernai parduotuvių apsaugos darbuotojai visame pasaulyje sulaikė per 6 mln. vagišių. Europoje labiausiai nuo ilgapirščių nukenčia Rusijos prekybininkai - jie praranda 1,6 proc. nuo bendros prekių apyvartos. Baltijos šalyse vagims atitenka maždaug 1,4 proc. apyvartos.
Šie nuostoliai laipsniškai mažėja, didėjant prekybininkų investicijoms į prekių ir parduotuvių apsaugą, nustatė “Centre for Retail Research" (Jungtinė Karalystė) jau dešimtus metus visame pasaulyje atliekamas tyrimas.
Jo duomenimis, 2010 m. Europoje prekybininkai apsaugai nuo vagių išleido 8,8 mlrd. eurų, o dėl vagysčių patiriami nuostoliai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 3 mlrd. eurų. Diegiamos naujos informacinės technologijos, vaizdo apsaugos sistemos, dažniausiai vagiamos prekės saugomos specialiais lipdukais ir įdėklais. Bet ir vagys tampa vis išradingesni.
Tyrime dalyvavo ir 792 parduotuvės, priklausančios 13 prekybos tinklų Baltijos šalyse. Daugiausiai Baltijos šalyse vagia nesąžiningi pirkėjai. Jie padaro 43 proc. nuostolių, patiriamų dėl visų vagysčių. Darbuotojų “įnašas" kiek kuklesnis - 34 proc., tiekėjų - 9 proc. Administracinėms klaidoms priskiriama 14 proc. nuostolių.
Estai vagia dažniau
Prekybos tinklo “Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė “Respublikai" sakė, kad sunkmečiu Lietuvoje vagysčių iš parduotuvių ne tik nepadaugėjo, bet net sumažėjo.
Rugsėjo mėnesį bandymų vogti prekes iš Lietuvoje esančių tinklo parduotuvių buvo 22 proc. mažiau nei praėjusių metų rugsėjį, Latvijoje vagysčių sumažėjo dešimtadaliu. Na, o mažiausiai nuo krizės nukentėję estai pralenkė visus - Estijoje vagysčių skaičius šįmet išaugo net 15 proc. R.Saulytės spėjimu, estų vagišių suaktyvėjimas sietinas su visuotiniu šalies sujudimu dėl euro įvedimo.
“Bijodami, kad gali smarkiai išaugti kainos, žmonės Estijoje ir perka daug, ir vagia daug, - teigė pašnekovė. - Buvome numatę, kad sunkmečiu vagysčių padaugės, todėl nemažai investavome į parduotuvių ir prekių apsaugą. Tikrai nepatarčiau bandyti laimės, nes padidinus apsaugos darbuotojų skaičių, pritaikius modernias prekių apsaugos technologijas galimybių pralįsti, įsidėti, išsinešti prekę ir būti nepastebėtam beveik nėra. Aišku, vagių fantazija neribota, bet mūsų apsauga taip pat dirba ne vienus metus, ir visus ilgapirščių “išradimus" kuo puikiausiai žino".
Įvardyti naujausias vagišių gudrybes R.Saulytė atsisakė, mat paviešinus tokią informaciją, visada kas nors užsimano vieną ar kitą metodą pritaikyti praktikoje.
“Pranešę apie bandymą įlįsti per stogą ar pasilikti parduotuvėje nakčiai, tuoj pat kuriame nors rajone sulaukiame ir daugiau panašių bandymų", - sakė ji.
Vagišių liga - išsiblaškymas
Dažniausias pričiuptų vagišių pasiteisinimas būna “Atsiprašau, pamiršau sumokėti". Anot R.Saulytės, tą pačią graudžią litaniją kartoja ir praėjusieji pro kasas su kramtomosios gumos pakeliu, ir prastūmusieji šaldytuvą ar skystųjų kristalų televizorių.
“Ar už litą žmogus pavogė, ar už kelis tūkstančius - mes visada kviečiame policiją, ir toliau jis jau pareigūnams aiškinasi, kodėl vogė, ketino tai daryti ar apsivogė netyčia", - kalbėjo didžiausio šalyje prekybos tinklo atstovė.
Paprašyta nupiešti tipišką parduotuvių vagišiaus portretą, ji pripažino, kad pastaruoju metu tai tapo sudėtinga.
“Iki sunkmečio vadinamasis statistinis vagis būdavo asocialus asmuo, vagiantis už nedidelę sumą - iki 1 MGL, kai baudžiamoji byla dėl vagystės nebūna keliama, taikomos tik baudos. Vogdavo jis greitai realizuojamas prekes - skutimosi peiliukus, gėrimus, cigaretes. Šiandieniniai vagys iš pažiūros inteligentiški žmonės, o vagiama bemaž viskas - nuo batų raištelių iki prabangios buitinės technikos", - aiškino R.Saulytė.
Pirkėjai abejingi
Tarp ilgapirščių populiariausios prekės - brangūs alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, moteriškas apatinis trikotažas, kosmetika. Tik pensinio amžiaus žmonės, kurie iš tiesų šiandien sunkiai išgyvena, dažniausiai kėsinasi nugvelbti maisto produktų.
“Padažnėjo grupinių vagysčių, turinčių savą metodiką: vienas vagia, kitas nukreipia apsaugos darbuotojų dėmesį, o trečias jau laukia prie durų, kada galės pavogtą prekę realizuoti. Bet ir tas gaujeles nėra sunku susekti, nes jos keliauja iš vieno prekybos centro į kitą, ir atkreipia apsaugos dėmesį", - sakė “Maxima LT" atstovė.
Ji skundėsi, kad itin retai apie prekybos salėse pastebėtus vagišius praneša pirkėjai.
“Nors yra nemokamos pasitikėjimo linijos, galimybės pranešti apie daromą nusikaltimą parduotuvės apsaugai ar administracijai - suskaičiuoti tokiems pirkėjų pranešimams per 18 darbo metų užtektų vienos rankos pirštų, - apgailestavo R. Saulytė. - Pakaktų galbūt vien sudrausminti vogti besikėsinantį žmogų, tačiau mūsų pirkėjams sąmoningumo dar labai trūksta".
Maždaug pusė vagysčių “Maxima LT" prekybos tinkle tenka pirkėjams, apie 35 proc. nuostolių patiriama dėl tiekėjų kaltės ir įvairių techninių klaidų, o parduotuvių darbuotojai padaro apie 15 proc. vagysčių.
“Mūsų duomenimis, sunkmečiu darbuotojų vagysčių gerokai sumažėjo, - sakė R.Saulytė. - Žmonės vertina savo darbo vietą, nes išsiaiškinus apsivogusį darbuotoją, jis iš karto atleidžiamas iš darbo. Bet jeigu jau darbuotojai ryžtasi vogti, tai ne kramtomosios gumos pakelį... Išaiškinti nesąžiningus darbuotojus prireikia laiko, atliekamas vidinis tyrimas, bet finalas vienas - kad ir koks gudrus būtų vogimo būdas, vagišius vis tiek pričiumpamas".
Skaičiai
29,3 mlrd. eurų - tiek nuostolių Europos prekybininkams šiemet padarė vagystės iš parduotuvių.
177 mln. eurų - tiek dėl ilgapirščių prarado Baltijos šalių prekybininkai.
1,4 proc. - tokią dalį parduotuvės apyvartos siekia parduotuvių nuostoliai dėl vagysčių Baltijos šalyse.
114 eurų - tokia vidutinė pirkėjo pavogtų prekių vertė Europoje.
1760 eurų - už tokią vidutinę sumą prekių pavagia parduotuvės darbuotojas.
8,4 mlrd. eurų - tiek šiemet siekė Europos prekybininkų investicijos prekių apsaugai nuo ilgapirščių.
28 proc. - tiek pažeidžiamiausių produktų grupių dar nėra apsaugotos.
