Lenkijos centrinis bankas (NBP) nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra 4,75 proc. Nors centrinis bankas priėmė sprendimą nekoreguoti šio rodiklio, manoma, kad reali skatinamosios pinigų politikos veiksmų pradžia – tik laiko klausimas. Tokio sprendimo poveikis nacionalinei valiutai, tikėtina, būtų neigiamas – zloto vertė ir vėl kristų. Tai būtų neigiama žinia ir Lietuvos eksportuotojams, kurių konkurencinės pozicijos kaimyninėje rinkoje susilpnėtų. Papildomą įtampą pajustų ir pasienio rajonuose veikiantys mažmenininkai – dėl sumažėjusios zloto vertės kristų ir kainos, kurios paskatintų „apsiperkamąjį“ turizmą Lenkijos rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos ekonomikos perspektyvos piešiamos niūriomis spalvomis, o infliacijos lygis ir toliau mažėja, tikimasi, kad Lenkijos centrinis bankas per artimiausius metus bazinę palūkanų normą sumažins 100 bazinių punktų – iki 3,75 proc. Dar prieš įvykstant banko tarybos posėdžiui buvo tikimasi, kad NBP ryšis įgyvendinti skatinamąją pinigų politiką ir sumažins palūkanų normą 25 baziniais punktais.
Visgi Lenkijos centrinis bankas rinkos dalyvių nuostabai nesumažino palūkanų normos. Centrinio banko prezidentas Marek Belka komentuodamas tokį sprendimą, neatmetė galimybės, kad palūkanų normos sumažinimas gali įvykti jau kitą mėnesį. Jis akcentavo, kad tokie sprendimai daro poveikį zloto kursui ir į tai būtina atsižvelgti, o dabar tikrai nenorima nepateisinti investuotojų lūkesčių. Be to, kai infliacijos lygis yra pakankamai aukštas – šiuo metu infliacija siekia 4 proc. – centrinis bankas siekia išlaikyti teigiamą palūkanų normą.
Lauktas bazinės palūkanų normos sumažinimas turėjo atsverti neigiamus antrojo 2012 m. ketvirčio rezultatus –BVP augimas siekė tik 2,4 proc., kai pirmąjį 2012 m. ketvirtį kaimyninėje šalyje užfiksuotas 3,5 proc. augimo tempas. Šiam pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo pirmąkart nuo 2009 m. 0,2 proc. smukusios vidaus paklausos apimtys. Taip pat sulėtėjo ir eksporto augimo apimtys, tačiau sulėtėjimą atsvėrė vienalaikis importo apimčių sumažėjimas, todėl grynasis eksportas teigiamai paveikė Lenkijos BVP rodiklį.
Tikimasi, jog šių metų Lenkijos BVP augs 2,4 proc. Kitų metų perspektyvos nėra džiuginančios - manoma, kad Lietuvos kaimynų ekonomikos augimas sulėtės iki 1,9 proc. Pagrindinės BVP augimo lėtėjimo priežastys - vidaus vartojimas ir investicijos. Atsižvelgiant į tikėtiną vidaus vartojimo susilpnėjimą, situaciją šiek tiek pagerinti turėtų išorinis einamosios sąskaitos balansas, šiemet, lyginant su 2011 m., sumažėsiantis iki 3,9 proc. BVP. Ateinančiais ir 2014 m. einamosios sąskaitos deficitas išaugs atitinkamai iki 4,0 proc. BVP ir 4,2 proc. BVP.
Vienas iš pagrindinių Lenkijos ekonomikos iššūkių - aukšta infliacija. Liepos mėnesį vartotojų kainų indeksas (VKI) po birželį užfiksuoto laikino pakilimo smuko iki 4 proc., tačiau išliko virš 2,5 proc. - Lenkijos centrinio banko toleruojamos infliacijos ribos. VKI, tikimasi, turėtų mažėti jau artimiausiais mėnesiais, o metų pabaigoje infliacija turėtų nukristi žemiau 3 proc. Tam įtakos turės smukęs vidaus vartojimas, kurio ankstesnis infliacinis spaudimas neveiks Lenkijos ekonomikos artimiausius trejus metus. BVP defliatorius signalizuoja, kad bent jau iki 2014 m. pabaigos infliacija laikysis žemiau NBP toleruojamos ribos.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
