Apie tai, kokių pokyčių galime tikėtis JAV vidaus ir užsienio politikoje, kalbamės su JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovu Alexanderiu Hamiltonu ir viešųjų ryšių atstovu diplomatu Jonathanu Bergeriu.
Lygindami su pirmaisiais B. Obamos vadovavimo metais, kokių pokyčių galime tikėtis iš antrosios kadencijos?
A. H.: Mano supratimu, B. Obama po šių rinkimų daugiausia dėmesio skirs tam, kad būtų dirbama su abiem šalies partijomis (Respublikonų ir Demokratų – red. past.). Partijų vadovai po rinkimų oficialiai tam pritarė ir tai yra gerai, nes dar šiais metais laukia daug sunkių darbų, konkrečiai vadinamasis „fiskalinis skardis“.
Artimiausiu metu visas dėmesys nuo rinkimų pakryps link to, kaip esamas Kongresas spręs egzistuojančias fiskalines problemas.
J. B.: Šiandien akivaizdu, kad trumpalaikėje darbotvarkėje svarbiausias klausimas yra valstybės skola ir ekonomika. B. Obamos administracijos politika pamažu demonstruoja pirmuosius teigiamus ženklus, tačiau kartu su Kongresu dar daug ką reikia padaryti gerinant ekonominę padėtį ir kuriant darbo vietas.
Manau, po tokios ilgos ir varginamos rinkimų kampanijos labai svarbu, kad abi partijos veiktų išvien visos šalies labui.
Dėl savo dėmesio socialiniams reikalams B. Obama laikomas prieš verslą nusistačiusiu prezidentu. Ar galime tikėtis pokyčių prezidento politikoje verslininkų atžvilgiu?
J. B.: Nesutikčiau. Manau, B. Obamos politika buvo palanki verslui. Prieš kelerius metus jis ėmėsi iniciatyvos padidinti šalies eksportą. Tai pasireiškė ir Lietuvoje – su JAV prekybos misija čia atvyko apie 20 įmonių. Ateityje JAV investicijos į Lietuvą tik didės.
A. H.: Manau, neigiami atsiliepimai dėl B. Obamos ir verslo santykių kyla dėl finansinės kontrolės priemonių naujai finansų krizei išvengti. Bet jis nebuvo vienintelis, suvaldyti Volstritą buvo bendras sutarimas.
B. Obama ne kartą pabrėžė padaręs viską, kad sumažintų nedarbą šalyje, tačiau statistika byloja ką kitą. Jūsų manymu, ateityje jam pavyks išspręsti nedarbo problemą?
J. B.: B. Obamos administracija tvirtina, kad priimti sprendimai pamažu jau duoda vaisių. Anot jų, realiam progresui pasireikšti dar reikia laiko ir rinkėjai savo balsais suteikė to laiko.
A. H.: Ekonomistai pažymi, kad ekonominę krizę sukėlė finansiniai veiksniai, o ne tradicinis verslo pakilimas ir nuosmukis. Pirmuoju atveju atsigauti reikia kur kas daugiau laiko. Vis dėlto daugelis sutinka, kad ateityje JAV ekonomika tik augs ir tai teigiamai atsilieps kuriant naujas darbo vietas. Neabejotinai ekonomika ir darbo vietų kūrimas išliks vienas iš naujos administracijos prioritetų.
Nuolat girdime perspėjimų, kad JAV artėja prie „fiskalinio skardžio“. Ką perrinktas šalies vadovas gali padaryti, kad to išvengtų?
A. H.: Šalyje niekas nenori, kad tai nutiktų. Iki metų pabaigos prezidentas ir Kongresas turi imtis veiksmų, kad to išvengtų. Manau, bus bandoma atidėti galutinį sprendimo priėmimą iki kol bus suformuotas naujas Kongresas.
Kitais metais turės būti priimti ir kiti svarbūs sprendimai, tokie kaip valstybės skolos ribų plėtimas, nes dėl to ir kilo ši „fiskalinio skardžio“ problema.
Kinija yra svarbi JAV prekybos partnerė. Šalyje šiuo metu pertvarkoma valdžia. Kaip gali keistis šių šalių santykiai?
A. H.: JAV ir Kinijos santykiai yra kompleksiški, o kylantys prekybos nesutarimai, vadinamieji „valiutų karai“, yra tik vienas iš aspektų. Dar turės praeiti šiek tiek laiko, kad būtų aišku, kokią politiką pasirinks naujoji Kinijos politikų karta. Situacija turėtų paaiškėti kitų metų pavasarį, o iki to laiko JAV tęs strateginius dialogus. Vis dėlto valstybių santykių reikšmingų pokyčių greitai tikėtis nereikėtų.
Palyginti su ankstesniais rinkimais, pasikeitė B. Obamos rinkėjai?
J. B.: Praėję rinkimai buvo istoriniai – šalis rinko pirmąjį juodaodį prezidentą, rinkimuose dalyvavo daug jaunimo, buvo pasiektas rinkėjų aktyvumo rekordas. Šie rinkimai buvo įprasti. JAV, kaip ir kitose šalyse, problema ta, kad sunku įtraukti jaunimą į politinį gyvenimą, sunku jiems įrodyti, kad tai svarbu.
A. H.: Statistika parodė, kad už B. Obamą balsavo dauguma juodaodžių, lotynų amerikiečių, kitų tautinių mažumų, taip pat moterų. Tai rodo, kad Demokratų partija sprendžia šiems žmonėms rūpimas problemas.
Ar galime tikėtis JAV užsienio politikos pokyčių Lietuvos ir viso regiono atžvilgiu?
A. H.: Manau, JAV santykiai su Rytų ir Centrinės Europos regiono valstybėmis yra tvirti. Nematau priežasčių, dėl ko šie santykiai turėtų keistis. Esu įsitikinęs, kad naujasis valstybės sekretorius tęs Hillary Clinton pradėtą darbą ir išlaikys glaudų bendradarbiavimą su Europa.
J. B.: JAV prezidento administracija yra įsipareigojusi šiam regionui ir noriu patikinti, kad politika Lietuvos ir regiono atžvilgiu tikrai nesikeis. Esame suinteresuoti likti Baltijos šalyse, nes tai yra svarbi mūsų užsienio politikos dalis.
