Pekino ir Vašingtono konfrontacija nėra naudinga Europos bendrovėms, priešingai nei kai kurios įmonės galėjo tikėtis kilus ginčui praėjusių metų pradžioje, teigia Europos Sąjungos Prekybos rūmai Kinijoje.
„Šiuo metu prekybos įtampa vertinama kaip dar vienas verslo aplinkos neapibrėžtumas ir jis nebus greitai išsklaidytas, nepaisant to, ar susitarimas bus pasiektas, ar ne“, – pareiškė Prekybos rūmų viceprezidentė Charlotte Roule.
„Prekybos įtampa, pasak mūsų narių, nėra palanki verslui“.
Remiantis apklausa, Europos bendrovės Kinijoje įvardija prekybos karą kaip vieną didžiausių rūpesčių (23 proc.), po Kinijos ekonomikos lėtėjimo (45 proc.), pasaulio ekonomikos būklės (27 proc.) ir didėjančių darbo sąnaudų Kinijoje (23 proc.).
Tyrimas buvo atliktas sausio mėnesį, kuomet prekybos įtampa tarp abiejų Ramiojo vandenyno krantų buvo susilpnėjusi. Tyrime dalyvavo 585 įmonės.
Gegužės pradžioje padėtis vėl pasunkėjo, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija smarkiai padidino viena kitai taikomus baudžiamuosius muitus.
Šių metų pradžioje ketvirtadalis Europos įmonių Kinijoje teigė, kad jau pajuto padidintų JAV muitų kiniškoms prekėms padarinius.
Daugelis Europos bendrovių gamybą vykdo Kinijoje ir eksportuoja gaminius į visą pasaulį.
Nedidelis skaičius (6 proc.) bendrovių jau persikėlė į kitas vietas, kad išvengtų JAV sankcijų, arba planuoja perkelti gamybą į kitas šalis Azijoje ar Europoje.
Visgi europiečiai teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kampanija prieš Pekiną sukėlė daug nepatogumų.
„Pagrindinės prekybos karą sukėlusios problemos turi būti sprendžiamos panaikinant patekimo į rinką ir įstatymines kliūtis, taip pat įgyvendinant valstybės valdomų įmonių reformą ir sprendžiant priverstinio technologijų perdavimo klausimą“, - pabrėžė Ch. Roule.
20 proc. apklaustų įmonių skundėsi, kad jos yra priverstos perduoti technologijas Kinijos naudai, o tokių įmonių skaičius per dvejus metus išaugo dvigubai. Ketvirtis bendrovių (24 proc.) tokius perdavimus atlieka šiuo metu.
„Valdžios institucijos teigia, kad technologijų perdavimas nebevyksta, tačiau mūsų tyrimo rezultatai rodo ką kita“, – pareiškė Prekybos rūmų viceprezidentė.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas pakartojo Pekino teiginį.
„Mūsų valstybė neįgyvendina politikos, verčiančios užsienio įmones perduoti technologijas“, – pareiškė Lu Kangas.
Jis priminė, kad šalies parlamentas kovo mėnesį priėmė užsienio investicijų įstatymą, draudžiantį naudoti „administracines priemones“ priversti perduoti technologijas.
„Neapibrėžtos taisyklės“
Daugiau nei pusė bendrovių teigė, kad intelektinės nuosavybės teisinė apsauga yra „nepakankama“, o 45 proc. skundėsi „nevienodu vertinimu“, palyginti su jų kolegomis iš Kinijos.
Ginčo kertinis akmuo yra valstybinės įmonės.
Europiečiai didžia dalimi kaltina šias bendroves, kad jos naudojasi lengvatiniu režimu, o 62 proc. bendrovių tvirtina, kad jos turi geresnes galimybes gauti valstybinių užsakymų.
Tuo tarpu ateities perspektyvos nedžiugina: tik 45 proc. apklaustų įmonių pareiškė, kad yra optimistiškai nusiteikusios dėl jų sektorių augimo perspektyvų per ateinančius dvejus metus, palyginti su 62 proc. rodikliu prieš metus.
Pusė bendrovių nesitiki vienodų sąlygų per artimiausius penkerius metus ar net vėliau.
53 procentai teigė, kad praėjusiais metais tapo sunkiau vykdyti verslą, palyginti su 48 proc. prieš metus, o padėtį dar labiau blogina „dviprasmiškos taisyklės ir reglamentai“.
Apsunkinta prieiga prie interneto, kurį atidžiai stebi ir cenzūruoja komunistinė vyriausybė, yra nepalankus veiksnys 51 proc. respondentų.
Nepaisant problemų, Kinija išlieka viena iš trijų svarbiausių investicijų traukos centrų 62 procentams apklaustų įmonių, ir šis rodiklis šiek tiek padidėjo palyginti su praėjusiais metais. Be to, 56 proc. bendrovių planuoja plėsti verslą Kinijoje jau šiais metais.
