Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas yra vienas aukščiausių tarp regiono šalių, negaunančių išorinės paramos. Šis rodiklis pasiekė apie 5,7 proc. metinių palūkanų lygį, sumažėjęs nuo liepą pasiekto rekordinio lygio, 6,6 proc. Šiais metais investuotojai nenustojo nerimavę dėl to, kad šalis gali kreiptis išorinės finansinės paramos.
Anot O. Bally, J. M. Barroso ir M. Montis susitikimas prasidės 22.00 val. Lietuvos laiku, tai bus „neoficiali diskusija prie kavos puodelio“, bus kalbama „apie Europos ekonomiką apskritai“, pridūrė EK spaudos sekretorius.
Skolų krizė euro zonoje tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, ji privertė Graikiją, Airiją, Portugaliją ir Kiprą kreiptis į ES šalis ir Tarptautinį valiutos fondą su prašymu paremti savo ekonomikas; Ispanija buvo priversta prašyti paramos didžiausių sunkumų patiriantiems šalies bankams.
Skolų krizę lydi „diržų veržimosi“ politika ES šalyse, kuri vykdoma mažinant biudžeto išlaidas, didinant mokesčius. Ši politika, ekspertų nuomone, tapo viena priežasčių, lėmusių regiono ekonomikos augimo trikdžius antrąjį praėjusių metų pusmetį. ES valdžia šiuo metu rengia priemones, skirtas regiono ekonomikai palaikyti, siekdama susigrąžinti bloko augimą.