Valstybinių miškų urėdija (VMU) vis dažniau fiksuoja atvejus, kai dėl pernykštės žolės deginimo kyla miškų gaisrai.
Siekiant sumažinti neleistino žolės deginimo atvejus, nustatyti pažeidėjus ir informuoti gyventojus apie tokių gaisrų grėsmę, nuo balandžio 2 d. iki balandžio 19 d. miškininkai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais vykdys prevencinius reidus.
„Kasmet kovo-balandžio mėnesiais prasideda pernykštės žolės deginimas, kuriam VMU siekia užkirsti kelią informuodama visuomenę ne tik apie pasekmes bei daromą žalą gamtai, bet ir suaktyvindama gaisrų stebėjimą visoje Lietuvoje.
Dėl neatsakingo piliečių elgesio kasmet išdega dideli plotai nenušienautos pernykštės žolės, o ugnis gali persimesti į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar aplinkinius pastatus. Saugokime vieni kitus ir gamtoje elkimės atsakingai“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Renatas Požėla atkreipia dėmesį, kad gaisras gali kilti vos per kelias minutes, o jo padariniai – milžiniški.
„Ugniagesiai gelbėtojai kiekvienais metais gesina šimtus gaisrų, kurie kyla deginant pernykštę žolę. Ugnis per kelias minutes nusiaubia mišką, kuriam užauginti reikėjo kelių dešimtmečių. Todėl tiek prevencinėmis, tiek teisinėmis priemonėmis darysime viską, kad gyventojai atsisakytų įpročio deginti pernykštę žolę ir jaustų atsakomybę už savo, kitų ir gamtos saugumą“, – pabrėžia R. Požėla.
Per savaitę – nemažiau kaip 3 reidai
Pranešama, kad VMU Anykščių, Druskininkų, Dubravos, Nemenčinės, Šalčininkų, Švenčionėlių, Trakų ir Varėnos regioniniai padaliniai kiekvieną savaitę organizuos ne mažiau kaip po tris reidus.
Tuo metu kiti VMU regioniniai padaliniai planuoja reidus atsižvelgdami į vietos situaciją.
Reidai pernykštės žolės deginimo užkardymui bus vykdomi kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Numatomas reidų organizavimo laikotarpis yra preliminarus, kadangi dėl nepalankių oro sąlygų, tokių kaip lietus, krituliai, reidai gali būti atšaukti arba perkelti vėlesniam laikui.
VMU organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepriklausomai jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.
2024 m. Lietuvos miškuose užregistruota 110 miško gaisrų 49,47 ha plote (2023 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 167 miško gaisrai 59,63 ha plote). VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 270 kartų, esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje budi apie 800 darbuotojų.
Už taisyklių nesilaikymą laukia baudos
Pabrėžiama, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.
Tuo metu miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų.
Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimas lauko sąlygomis pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Kaip taisyklingai tvarkyti gamtinės kilmės atliekas?
Būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių bei degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
