Savo žiniomis apie šilauogių auginimą sutiko pasidalinti „Stučkų medelyno“ savininkas Vilius Stučka.
Šilauogių sodinimas
Pradėjus su specialistu kalbėtis apie tai, kaip parinkti tinkamą vietą šilauogių krūmams augti, jis pasakojo, kad tai turėtų būti saulėta vieta.
Pasak jo, ne vienas baiminasi, kad kaitri saulė gali nudeginti krūmų lapus, tačiau V. Stučka ramino ir sakė, kad šiems augalams saulė patinka.
„Šilauoges reikėtų sodinti pietinėje sodo pusėje, saulėtoje vietoje, užuovėjoje. Jos mėgsta saulę ir saulė jų lapų nenudegina, jeigu žmonės augalą pakankamai gerai laisto“, – pasakojo jis.
Parinkus tinkamą vietą augalui, jau galima svarstyti apie jo sodinimą. Pirmiausia, pašnekovas išryškino tinkamo durpių substrato, į kurį bus sodinama, pasirinkimą. V. Stučkos teigimu, svarbiausia atsižvelgti į žemės pH, t. y. rūgštingumą. Anot jo, šilauogėms patinka rūgšti žemė (pH lygis – 3,5-4,5):
„Jeigu yra pasirinkimas pirkti pigesnę ar brangesnę žemę, galima pirkti pigesnę, svarbu, kad būtų tinkamas pH lygis.“
Po to, kai įsigyjama tinkama žemė, V. Stučka ragino atkreipti dėmesį į savo vietovės dirvožemį. Jis pasakojo, kad nuo to priklauso, kaip augalas bus sodinamas.
„Jeigu jūsų žemė yra ne molio, tada reikia kasti 50 centimetrų į gylį ir skirti augalui maždaug kvadratinį metrą erdvės. Tada reiktų pripilti pirktinės žemės, kurios gaunasi maždaug 300 litrų vienam augalui.
Jeigu sodiname į molį, tada reikia daryti durpės kalnelį. Reiktų maždaug tiek pat žemės, 300 litrų, bet skiriasi sodinimo gylis. Reiktų nukasti 25 centimetrus žemės ir užpildyti ją 50 centimetrų durpe, taip gaunasi kalnelis. Vadinasi, 25 cm substrato bus virš žemės.
Šis principas naudojamas tam, kad sodinant į molį mes nepadarytume „baseino“, nes kuo platesnė duobė, tuo daugiau vandens telpa ir taip gali užlieti šaknis“, – sakė jis.
Pasodintą augalą V. Stučka ragino palaistyti. Laistymo kiekis priklauso nuo to, kokio amžiaus yra sodinukas ir kokio dydžio yra šaknynas.
„Sodinukui, kuris buvo sodinamas iš 2 litrų vazono, reiks mažiau vandens nei tam, kuris buvo sodintas iš 5 litrų vazono, todėl laistymo kiekis priklauso nuo konkrečios situacijos.
Pusės kibiro vandens užteks augalams, sodintiems iš 5 litrų vazono, o iš 2 litrų vazono sodintiems augalams galima pilti mažiau vandens“, – aiškino specialistas.
Šilauogių laistymas, tręšimas ir dirvos rūgštinimas
Prabilus apie augalo auginimą ir laistymo dažnio parinkimą, pašnekovas pasakojo, kad neretai sodininkai susiduria su iššūkiais siekdami nustatyti, ar jau reikia palaistyti augalą.
Pasak jo, šilauogių durpė yra gana apgaulinga ir tuo metu, kai iš išorės atrodo sausa, jos vidus gali būti drėgnas. Taip atsiranda tikimybė perlaistyti augalą.
„Geriausia yra kišti pirštus į žemę ir žiūrėti, ar maždaug 20 centimetrų gylyje drėgna ar sausa. Jeigu sausa – lieti, jeigu drėgna – ne. Kadangi šilauogių šaknys paviršinės, jos į gylį įauga tik 30 centimetrų, patikrinimas yra labai nesudėtingas
Taip pat vandens trūksta, kai lapeliai praranda savo tvirtumą ir šiek tiek susiraito. Jie gali būti apvytę, o jų kraštai apdegę, sausi“, – pasakojo specialistas.
Medelyno atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neretai pagrindinės šilauogių problemos yra susijusios su netinkamu laistymu, dėl to pasakė, kaip dažnai reiktų laistyti augalą.
„90-95 proc. problemų yra susijusios su vandens kiekiu ir laistymo dažnumu. Vandens krūmams būna per daug arba per mažai. Svarbiausia yra palieti kartą arba du per savaitę ir dažniausiai daugiau problemų nebūna“, – paaiškino jis.
Tuomet prakalbus apie šilauogių tręšimą, V. Stučka pasakojo, kad tai – puikus įrankis siekiant sustiprinti augalą. Anot jo, geriausia tręšti šilauogėms pritaikytomis trąšomis.
Vis tik prašnekus apie trąšų konsistencijos pasirinkimą, pašnekovas ragino rinktis trąšas grūdeliais, nes jos – efektyvesnės ir jų poveikis ilgiau išlieka: „Skystos trąšos veikia koncentruotai, trumpai, jų lengva padauginti ir jos gali nudeginti augalo šaknis.“
Specialistas taip pat priminė apie kas kelis metus reikalingą dirvos parūgštinimą, kuris svarbus šilauogių augimui.
Jis pasakojo, kad nustatyti, ar dirvą reikia rūgštinti, galima dviem būdais. Vienas iš jų – pastebėjus, kad praėjusiais metais derlius buvo didesnis, o šiemet – pastebimai mažesnis arba jo nėra.
Kitas būdas – pastebėjus, kad pradėjo rausti šilauogių lapeliai pavasario ir vasaros laiku (rudeninis lapelių parausvėjimas – įprastas).
„Dirvą reikia parūgštinti kas 2-3 metus, nes laistant vandeniu rūgštingumas mažėja, jis išsiplauna. Vien tręšimo nepakanka palaikyti tinkamam parūgštinimui.
Rūgštinti reiktų nuo duobės viršaus, kvadratinio metro, į kurį buvo sodintas augalas, nuimant apie 10 cm substrato sluoksnį ir pakeičiant jį nauju substratu. Tada tos žemės persimaišo“, – paaiškino jis.
Šilauogių genėjimas ir mulčiavimas
Tinkamai palaisčius ir patręšus šilauoges, nevalia pamiršti kitų darbų, kuriais reikia pasirūpinti siekiant gausaus uogų derliaus.
Anot V. Stučkos, tai – genėjimas ir mulčiavimas. Iš pradžių pašnekovas prabilo apie genėjimą ir nurodė pagrindinius principus, kurių svarbu laikytis.
„Šilauoges genėti reikia, bet viskas priklauso nuo to, kokio amžiaus yra krūmas. Iš esmės, jeigu sodinukas auga žemėje jau kelis metus, tada galima genėti.
Yra trys pagrindiniai genėjimo principai. Pirmiausia, jeigu yra daug šakų, kurios jaunos, pilnai nesumedėję, jeigu jų daug, tada galima iškirpti senas sumedėjusias šakas.
Antras principas yra tas, kad visos šakos turi augti į krūmo išorę, kad krūmas būtų gražus, bet yra šakų, kurios auga į krūmo vidų. Tokias reikia iškirpti, nes jos paskui ims liestis su kitomis, ims trukdyti augimui. Jas galima iškirpti ir anksčiau, netgi praėjus metams po pasodinimo.
Trečias principas – iškirpti labai plonas šakeles, kurios neduos derliaus ir nėra reikalingos. Jas kirpti galima antrais metais po pasodinimo“, – sakė jis.
Pašnekovas pridėjo, kad tikrajam genėjimui yra reikalinga materija, t. y. nereikalingos šakos, kad būtų ką iškirpti. Jis pridėjo, kad geriausia genėti pavasarį, po šalnų.
V. Stučkos pasiteiravus, ar jie savo medelyne šilauoges mulčiuoja, jis tikino, kad taip. Pasak jo, mulčiavimas reikalingas tam, kad krūmas ne taip greitai išgarintų vandenį.
„Mulčiuoti galima tam, kad neišgarintų daug vandens. Geriausia būtų mulčiuoti puvusiomis spygliuočių pjuvenomis, nes šviežios jos neduos naudos. Taip pat galima rinktis spygliuočių žievių mulčą dėl dekoratyvumo, tačiau jas reikia pirkti iš specializuotų parduotuvių, nes ten jos apdorotos ir specialiai paruoštos.
Nerekomenduojama nešti spyglių, pjuvenų, žievių tiesiai iš miško, nes taip rizikuojama parsinešti kenkėjų, grybų sporų“, – paaiškino ir baigė pokalbį pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
laisvas • com/spartinamas-misku-kirtimas-net-saugomose-teritorijose
``
