Savavališkas euro įvedimas, kurį krizės kamuojamoms Rytų ir Centrinės Europos valstybėms neoficialiai siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lietuvai atsirūgtų ES paramos nutraukimu.
Dėl euro sprendžia ne TVF
Įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ paviešino konfidencialią TVF ataskaitą, kurioje siūloma Vidurio ir Rytų Europos šalims atsisakyti nacionalinių valiutų ir įsivesti eurą, nelaukiant, kada bus galima oficialiai prisijungti prie euro zonos. Atsako ilgai laukti nereikėjo − Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK) suskubo pareikšti, kad priėmimo taisyklės į euro zoną lengvinamos nebus.
„TVF yra tarptautinė organizacija, pasaulį matanti iš Vašingtono. Iš ten ji dalija patarimus, kad euras mūsų regionui būtų naudingas. Tai ir patys puikiai suprantame. Tačiau euro įvedimo klausimą sprendžia ECB ir EK, o Lietuva, būdama ES narė, privalo laikytis ES taisyklių ir reikalavimų“, –savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Anot banko „DnB Nord“ vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, TVF nuomonė šiuo atveju mažai ką reiškia. Ji vertinga nebent kaip tarptautinės organizacijos spaudimas ES struktūroms, kad šios spartintų euro įvedimo procesus. „Tik nepanašu, kad jos būtų linkusios nusileisti“, – pastebėjo R. Rudzkis.
Premjeras Andrius Kubilus sutinka, kad TVF pasiūlymai yra vertingi ir įdomūs, o greitesnis euro įvedimas Lietuvai padėtų išspręsti dalį finansų krizės sukeltų problemų. Tačiau apie galimybę Lietuvai savarankiškai pereiti prie euro jis nekalba, tik viliasi ES institucijų malonės. „Tikimės, kad bus priimti racionalūs ir efektyvūs sprendimai“, – Lietuvos radijui TVF siūlymą komentavo ministras pirmininkas.
Sankcijos ir nuostoliai
„Euro įvedimas ES šalyse padėtų spręsti užsienio skolos didėjimo problemą, panaikintų tvyrantį neapibrėžtumą ir atkurtų pasitikėjimą“, – teigiama TVF ataskaitoje. Lietuvos ekspertai ir valdžios vyrai įsitikinę, kad naudą greičiausiai atsvertų tokio nesankcionuoto euro įvedimo žala.
„Politiškai ši idėja atrodo įdomi, tačiau reikia suvokti, kad ekonomine prasme ji valstybei brangiai kainuotų. Savavališkai įsivedant eurą, Lietuvos bankas (LB), naudodamas savo užsienio valiutos rezervus, privalėtų išpirkti visus apyvartoje esančius litų banknotus ir monetas.
Vadinasi, Lietuva netektų palūkanų, kurias gauna už tuos rezervus, o tai sudaro apie 300−400 mln. litų kasmet“, − „Balsas.lt savaitei“ aiškino LB Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Šiuo metu apyvartoje cirkuluoja apie 9 mlrd. litų grynųjų pinigų, kuriuos LB tektų iškeisti į eurus. Nutarusi savavališkai įsivesti eurą, valstybė netektų palūkanų nuo tokios sumos.
K. Glaveckas įsitikinęs, kad Lietuva vienašališkai nesigriebs euro, nes tai gresia ES paramos praradimu.
„Gali būti sustabdyta ES parama. Šaliai, kurios biudžetas nesiekia 20 mlrd. litų, 6 mlrd. praradimas būtų didžiulė žala“, − tvirtino parlamentaras.
R. Kuodis sutinka, kad vienašališkas euro įsivedimas suteiktų Lietuvai tam tikrą finansinį stabilumą, nes baigtųsi kalbos apie lito devalvaciją, nebeliktų VILIBOR, todėl skolinimasis atpigtų.
Lietuvių prašymai negirdimi
ES valdininkai ir iki šiol nerodė didelio noro suprasti Lietuvos problemų. Prašydama atitolinti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo datą, Lietuva sulaukė ES pareigūnų pabarimų ir priminimo, kad būtina laikytis įsipareigojimų ES.
Net menkos išimties Lietuvai nebuvo padaryta prieš porą metų, kai vos 0,1 proc. punkto viršytas 2,6 proc. Mastrichto infliacijos konvergencijos kriterijus tapo pretekstu neleisti Lietuvai įsivesti bendrosios ES valiutos. SEB banko analitikų manymu, už euro zonos borto buvo palikta valstybė, tuo metu pasiekusi geriausią Vakarų ir Rytų Europoje makroekonomikos rodiklių derinį.
Tik faktai
Vos 0,1 proc. punkto viršytas 2,6 proc. Mastrichto infliacijos konvergencijos kriterijus tapo pretekstu neleisti Lietuvai įsivesti euro 2007 metais.
Šiuo metu apyvartoje cirkuluoja apie 9 mlrd. litų grynųjų pinigų. Savavališkai įsivedant eurą, Lietuvos bankui juos tektų iškeisti į eurus. Taip valstybė kasmet netektų 300–400 mln. litų palūkanų.
