kęstutis glaveckas

Neseniai Anapilin išlydėto buvusio parlamentaro, Kovo 11-osios signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei ruošiamasi skirti valstybinę signataro našlių rentą. Tokį siūlymą yra pateikusi Seimo kanceliarija, sprendimą priims Vyriausybė. Pagal Lietuvos įstatymus, mirusio Kovo 11-osios signataro sutuoktinis turi teisę gauti valstybinę signataro našlių rentą. Šios rentos dydis siekia 25 proc. nuo signataro rentos, o signataro renta siekia 38,79proc. nuo Seimo nario algos.

Mirus Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui, jo vietą Seime pagal užims Trakų rajono merė liberalė Edita Rudelienė. K. Glaveckas į parlamentą pernai buvo išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, tačiau iš partijos frakcijos Seime buvo pasitraukęs. E. Rudelienė BNS pirmadienį patvirtino apsisprendusi eiti į Seimą ir tai aptarusi su Liberalų sąjūdžio vadove, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei partijos Trakų skyriumi.

Vilniuje palaidotas Kęstutis Glaveckas. Seimo narys amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse šalia kitų Kovo 11-osios akto signatarų. Su K. Glavecku atsisveikino ne tik šeimos nariai, parlamentarui surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės, kuriose atsiminimais dalinosi velionio kolegos. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir K. Glavecko žmona.

Saulėtą šeštadienio popietę Vilniuje atsisveikinama su Seimo nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, vienu iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų Kęstučiu Glavecku.  Naujienų portalas primena, kad K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje, eidamas 72-uosius metus.

Ankstyvą penktadienio rytą pranešta, kad užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Būtent penktadienį politikui suėjo 72-eji. K. Glaveckas nugyveno ilgą ir spalvingą gyvenimą, per kurį spėjo daug ir ryškiai prisidėti prie pokyčių Lietuvoje. K. Glaveckas gimė 1949 m. balandžio 30-ąją, Vilniuje. Čia, sostinėje, jis baigė ir vidurinę mokyklą, ir ekonomikos studijas Vilniaus universitete.

Netektis. Savo paties gimimo dieną mirė signataras ilgametis Seimo narys Kęstutis Glaveckas. 72-ejų profesorius neišgyveno po širdies operacijos. Buvę kolegos Glavecką prisimena kaip itin išsilavinusį ir kišenėje žodžio neieškojusį žmogų, palikusį ryškų įspaudą politikoje ir ekonomikos moksluose. Buvęs Glavecko studentas Gitanas Nausėda prisimena jo paskaitų laukdavęs „kaip šviežio oro gūsio“. O bendražygiai cituoja sparnuotas Glavecko frazes.

Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko laidotuvės bus ypatingos. Vyriausybė detaliai reglamentavo, kaip laidojami Nepriklausomybės Akto signatarai. Signatarų laidojimui parengtas atskiras Vyriausybės nutarimas, kuriame žingsnis po žingsnio numatyta, kaip atrodo laidotuvių ceremonija. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip Lietuvoje laidojami signatarai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pamena, kad Seimo nario Kęstučio Glavecko sveikatos būklė buvo sudėtinga jau kurį laiką. Parlamentaras prastai jautėsi nuo pat tada, kai Seimas pavasarį grįžo į darbus. „Jis blogai jautėsi ir sirgo nuo pat pavasario sesijos pradžios, nuo kovo pradžios. Kad jis buvo ligoninėje, tai buvo žinoma. Kad situacija yra tokia rimta, matyt, buvo sunku numatyti.

Seimo nario, Kovo 11-osios akto signataro Kęstučio Glavecko laidotuvėms Seime suburta speciali komisija. Laidotuvių diena paaiškės kiek vėliau. Apie tai penktadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandieną ryte mus pasiekė liūdna žinia – ligoninėje mirė signataras, Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Su kolegomis iš Seimo valdybos jau buvome susitikę, atlikome formalumus.

Penktadienio rytą užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Politiko kolegos Seime sunkiai pasitiko žinią apie draugo ir bendražygio mirtį. Jų akyse K. Glaveckas – principingas, idėjų ir pasiūlymų kupinas žmogus, kurio indėlis į Lietuvos finansus ir politiką – labai svarbus. Ilgametis K. Glavecko kolega, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas pasakoja, kad balandžio 9-ąją K. Glaveckui atlikta širdies operacija.

Ligoninėje mirė ilgametis Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras Kęstutis Glaveckas. Tai penktadienio rytą portalui tv3.lt patvirtino Seimo narys Jurgis Razma. Penktadienį K. Glaveckui suėjo 72-eji. Kaip kiek anksčiau patvirtino jo kolega parlamentaras Eugenijus Gentvilas, K. Glaveckui balandžio 9 d. buvo atlikta širdies operacija.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas atsidūrė ligoninėje, jo būklė sunki.  Apie sveikatos sutrikimus portalui lrytas.lt patvirtino žmona Rūta Rutkelytė. Portalo informacija, vyro sveikata sušlubavo po atliktos širdies operacijos. Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Jonas Pinskus portalui tv3.lt patvirtino, kad frakcijos narys K. Glaveckas šiuo metu yra ligoninėje. Į detales apie K. Glavecko detales J. Pinskus sakė negalintis leistis.

Antradienį Lietuvos Seimas pirmą kartą pradėjo nuotolinį plenarinį posėdį. Daliai parlamentarų kilo nesklandumų jau tvirtinant darbotvarkę, du Seimo nariai atvyko į posėdžių salę ir piktinosi, kad negali dirbti įprastu būdu. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo iš nuolatinės darbo vietos plenarinių posėdžių salėje, tačiau kiti parlamentarai dirbti salėje negalėjo.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantys ir apie frakcijos kūrimą garsiai svarstantys Kęstutis Glaveckas ir Remigijus Žemaitaitis sukritikavo naujosios Vyriausybės programą. Politikų teigimu, valdantieji nekalba apie priemones, kurios leis jiems įgyvendinti ambicingus tikslus, o programoje užkoduota auganti žmonių nelygybė.

Ilgamečiam Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui sunku stebėti naujojo parlamento darbą, kurį, panašu, pasiglemžė chaosas. Valdančiųjų gretas palikęs politikas negaili kritikos ir valdančiajai koalicijai, ir opozicijai, ir net savo buvusiai frakcijai. Vieni, sako jis, niekaip nesugeba pradėti darbo, kiti parsidavė už postus, o treti nenori girdėti kritikos. Visa tai Seimo nariui kelia slogias mintis.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai vadovaus konservatorius Kęstutis Masiulis. Kaip antradienį pranešė Seimas, jis komisijos posėdyje išrinktas balsų dauguma. Pagal Seimo statutą, komisijos pirmininko kandidatūrai dar turi pritarti Seimas.

Kęstutis Glaveckas palieka Liberalų sąjūdžio frakciją. Tokią žinią Seimo posėdyje pranešė jam pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. K. Glaveckas sako, kad neatitiko Liberalų sąjūdžio frakcijos keliamų reikalavimų. „Kadangi mano kvalifikacija neatitinka aukštų liberalų kriterijų, prašau nelaikyti manęs Liberalų frakcijos nariu. Pasirašo Seimo narys Kęstutis Glaveckas“, – tokį pranešimą perskaitė P. Saudargas.

Praėjo pusė metų po to, kai Seimo narys Kęstutis Glaveckas viešai Seimo posėdžių salėje pareiškė, jog gavęs senjorams valstybės skirtą vienkartinę 200 eurų išmoką už ją visus norinčius vaišins alumi. Seimo narys savo pažado nepamiršo ir tvirtina, kad kiekvienas praeivis iš jo galės gauti po bokalą alaus. Šių metų gegužės 7 dieną 88 Seimo nariai palaimino vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams. Tiesa, ne visi parlamentarai palaikė tokį sprendimą.

Sakoma, sotus alkano neužjaučia. Vis dėlto šiemet ne vienas sėkmingas verslininkas Seimo rinkimuose bando įrodyti rinkėjams, kad būtent jis yra vertas jų balso. Tiesa, panašu, kad rinkėjų išskirtinai turtingi kandidatai neatbaido, mat ne vienas iš šių turtuolių jau yra ragavęs Seimo nario duonos. Portalas tv3.lt, naudodamasis viešai prieinamomis kandidatų turto deklaracijomis, atrinko turtingiausius kandidatus į Seimą.

Klausia žmonės manęs kaip apsaugoti turimus pinigus nuo jų nuvertėjimo, kur investuoti – į vertybinius popierius, pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą? Liaudyje juokaujama, kad yra trys būdai kaip galima greitai prarasti visus pinigus: pirma – pralošti kazino, antra – išleisti malonumams su moterimi ar vyru, o trečia – klausytis investicijų konsultantų.

Įtarimai dėl įtakingų verslo pasaulio ryklių Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir kitų neteisėtų veikų užtraukė šešėlį ir ant Seimo darbo. Teisėsauga mano, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį Seimo nariams. Tačiau už ekonominius ir finansinius klausimus atsakingų Seimo komitetų nariai purtosi ryšių su V. Sutkumi ar M. Zalatoriumi.

Valdžia prabilo, kad nors koronaviruso pirmoji banga suvaldyta, bent keletą metų teks gyventi naujoje realybėje, kurioje itin saugomi bus rizikos grupės asmenys. Vyresnio amžiaus Seimo nariai tikina – namuose jie neužsidarys, žmonių į kategorijas skirstyti negalima, o koronavirusas jiems nebaisus. Premjeras Saulius Skvernelis prieš kurį laiką paskelbė, kad nors koronaviruso pandemija Lietuvoje suvaldyta, artėjančius keletų metų gyvensime naujoje realybėje.

Seimas pradeda svarstymus, ar mažinti centrinio banko valdybos pirmininko atlyginimą.    Parlamentarai taip pat spręs, ar sugriežtinti Lietuvos banko (LB) reprezentacijai skiriamų lėšų naudojimą – jas viešinti ir teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Dabar joms skiriama 15 proc. LB vadovo darbo užmokesčio.

Plintantis koronavirusas ir Lietuvoje taikomas karantinas paveikė kai kurias bendroves, todėl darbdaviai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami laikinai pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas. Jie nori lengviau atleisti darbuotojus, ilginti darbo dieną iki 12 val., mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų. Tačiau tiek Seimo pozicijos, tiek opozicijos atstovai kritiškai vertina tokius darbdavių užmojus.

Parlamentarai ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė Seimo statuto pataisą, kad Seimo valdyba, esant ekstremaliai situacijai, galėtų sprendimus priimti nuotoliniu būdu. Už tai balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo trys, aštuoni susilaikė. „Jeigu negalime susirinkti, kad galėtume paklausti nuomonės“, – projekto reikalingumą motyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prieš Seimo rinkimus politikai pačiais įvairiausiais pažadais mėgina sužavėti rinkėjus. Vienas tokių – Seime leisti dirbti tik dvi kadencijas iš eilės. Ne vieną kadenciją parlamente praleidę seimūnai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tokios idėjos – populistinės, o kiekviena kadencija gerina politikų darbo kokybę.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė, kad pasitiki valstiečiu Dariumi Kaminsku ir šis toliau gali eiti komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Už D. Kaminsko atleidimą trečiadienį balsavo keturi komisijos nariai, penki buvo prieš, trys susilaikė. Žiniasklaida anksčiau pranešė, kad D. Kaminsko žmona nuomoja kelis butus Vilniuje, o pats parlamentaras naudojasi būstu Seimo viešbutyje.

2020 metams papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys ir valdančiųjų, ir opozicijos parlamentarai jau pateikė daugiau negu 100 mln. eurų vertės siūlymų, kam ir kur kitais metais skirti papildomai lėšų.   Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Sostinėje pirmadienį Kinijos ambasadai surengus priėmimą, skirtą komunistinės Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-mečiui, atvykstančius svečius pasitiko grupė Tibeto rėmėjų. Į viešbutį „Radisson Blu“ Vilniaus centre surengtą priėmimą atvykstančius diplomatus, verslininkus ir politikus protestuotojai pasitiko su plakatais, smerkiančiais „Kinijos terorą“ bei palaikančiais Tibetą.

Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas pirmadienį koncerno „MG Baltic“ byloje liudijo, kodėl prieš kelerius metus nebalsavo dėl verslui palankių vartojimo kreditų įstatymo pataisų. Šias aplinkybes jis aiškino Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame politinės korupcijos bylą. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai Seime svarstytas vartojimo kreditų rinką reguliuojantis įstatymas.

Prieš dvidešimt metų iškelta bankroto byla „Litimpex“ bankui buvo paskutinė vinis į neatsakingą veiklą vykdžiusių bankų karstą. Praėjusio amžiaus pabaigoje siautusi bankų krizė Lietuvoje pradangino šimtus milijonų litų iš lietuvių sąskaitų ir vertė iš postų valstybės vadovus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad padėtis šiandien daug stabilesnė, bet atsirado kitų problemų.

Neseniai paskelbta, kad Švedija svarsto apmokestinti šalyje veikiančius komercinius bankus ir gautas lėšas skirti gynybos stiprinimui. Finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad panašus mokestis gali būti įvestas ir Lietuvoje. Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus apie kitų metų valstybės biudžetą, šalies skolinimąsi ir ekonomikos augimo tendencijas, jis pripažino apie tai bendravęs ir su kolege iš Švedijos.

  Parlamentarai skirtingai vertina pasiūlymą nuo kitų metų Lietuvoje taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus darbo pajamoms – 20 proc. ir 27 proc., kaip ir iki šiol, bei naują 32 proc. tarifą, kuris būtų taikomas uždirbantiesiems 120 ir daugiau vidutinių mėnesio atlyginimų per metus. Dabar šioms pajamoms taikomas 27 proc. tarifas.   Dėl naujo GPM tarifo ketvirtadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai.

Seime dirba keturi milijonieriai: „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, liberalas Kęstutis Glaveckas ir konservatoriai Gabrielius Landsbergis bei Kazys Starkevičius, rodo antradienį paskelbtos turto deklaracijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, R. Karbauskis deklaravo pernai turėjęs 16 mln. eurų vertės turto. K. Glaveckas deklaravo turto už 1,6 mln. eurų, G. Landsbergis – už 1,4 mln. eurų turto, o K. Starkevičius – už 1 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais aptars Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondo inicijuotą bylinėjimąsi tarptautiniame arbitraže dėl daugiau nei 1 mlrd. eurų kompensacijos žlugusio „Snoro“ banko pagrindiniam akcininkui Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui už jo neva patirtą žalą, Lietuvai nacionalizavus banką. Dėl to komiteto nariai sutarė trečiadienį. Padėtį aptarti pasiūlė liberalas Kęstutis Glaveckas. „1,1 mlrd.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Šiemet premjeras ir aplinkos ministras kalbėjo apie didelę taršą skleidžiančių automobilių apmokestinimą, bet dabar valdančiųjų retorika pasikeitė. Su oro tarša nuspręsta kovoti ne naujais mokesčiai ar ribojimais, o finansinėmis paskatomis. Vasarą premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad nenumatoma įvesti visuotinio automobilių mokesčio, tačiau planuojama kovoti su oro tarša didinant senų automobilių registracijos mokestį.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu. Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių Seimo narių dešimtuką. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – vis dar turtingiausias Seimo narys. Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui atsieisiančius siūlymus. Kritikos strėlės Vyriausybės siūlymams skriejo ir iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pusės. Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc.

Liberalų sąjūdis klaidinga vadina Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijai – įrodymui skelbia partijos steigimo protokolus. Anot liberalų, VSD rašte politinės korupcijos byloje įtariamas Eligijus Masiulis įvardijamas kaip „MG Baltic“ koncerno „parinktas“ pirmininkas steigiant Liberalų sąjūdį, tačiau jis rinkimuose nė nedalyvavo. „Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas.

Seimo narys liberalas 69-erių Kęstutis Glaveckas gydomas ligoninėje, BNS patvirtino Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas. Pasak E. Gentvilo, jo frakcijos kolega ligoninėje gydomas bent nuo praėjusio antradienio. „Praėjusį antradienį, jis jau buvo grįžęs iš komandiruotės iš Vašingtono, jo nebuvo frakcijos posėdyje, padėjėja pasakė, kad jis ligoninėje“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Vangiausiai Seimo posėdžius lankantiems parlamentarams siūlomas „vaistas“ – aplankę mažiau nei 75 proc. visų balsavimų parlamentarai gautų apkarpytą atlyginimą. Vis dėlto toks „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus pasiūlymas Seimo „pravaikštukininkų“, žinoma, visai nesužavėjo. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Kamblevičius užregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią Seimo nariai privalėtų dalyvauti bent 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų, antraip gautų mažesnį atlyginimą.

Seimui antradienį priėmus 2018 metų biudžetą, BNS pateikia kai kurių Seimo narių pasisakymus diskusijose. Premjeras „valstietis“ Saulius Skvernelis: „2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“. Liberalas Kęstutis Glaveckas: „Opozicija visą laiką kritikuoja, o pozicija daro pagal save.

Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15. Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų.

Vyriausybei siūlant atsiskaitymus grynaisiais nuo 2018 metų apriboti iki 3 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžio narys siūlo šią sumą padidinti iki 10 tūkst. eurų. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Kęstučio Glavecko, dabar iš Europos Sąjungos į Lietuvą atvykstantys ar išvykstantys žmonės privalo deklaruoti pinigus, jeigu turi daugiau nei 10 tūkst. eurų. „Vadinasi, jeigu tu turi teisę vežtis tokią sumą grynaisiais, tai turi turėti ir teisę juos naudoti.

Nepaisant elektroninių mokėjimų pažangos, apyvarta grynaisiais Lietuvoje vis dar išlieka didelė, ir politikai atnaujina iniciatyvą riboti šiuos atsiskaitymus. Tačiau taip pat sutariama, kad vien tai visų problemų išspręsti nepadės, be to, neaišku, kiek ši priemonė sumažintų šešėlį. Finansų ministras Vilnius Šapoka sutinka, kad griežtesnis grynųjų pinigų naudojimas mažintų „šešėlį“, tačiau daugiau dėmesio siūlo skirti ne gyventojų, o įmonių atsiskaitymams.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus deklaruotą politikų turtą, akys nukrypo į įtakingiausiuosius. Tačiau ne tik ministrų ar prezidentės nuosavybė skaičiuojamas keliais šimtais tūkstančių. Kai kurie Seimo nariai gali pasigirti dar didesniais – milijoniniais turtais. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, o premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo iki 249 tūkst. eurų.