Tai įvyko tęsiantis skandalui dėl GIPL sumontuotų galimai rusiškų detalių bei energetikos rinkos reguliuotojui balandį konstatavus, jog „Amber Grid netinkamai prižiūrėjo dujotiekio statybas.
Pasak „15min“, per pastarąsias kelias savaites operatorė šalių susitarimu darbo santykius nutraukė su buvusiu GIPL techninės priežiūros vadovu Janu Kropa, suvirinimo kokybės inžinieriumi Artūru Buchovecu ir techninės priežiūros inžinieriumi Vytautu Nagine.
„Su darbuotojais darbo santykiai nutrūko dėl aplinkybių visumos, požiūrio į darbo kokybę, įskaitant ir visus vykdytus įmonės vidinius tyrimus ir jų išvadas“, – „15min“ teigė „Amber Grid“.
Dar kovą „Amber Grid“ paliko technikos direktorius Andrius Dagys. Jis buvo vienas pagrindinių valstybės įmonės vadovybės žmonių, atsakingų už GIPL projekto įgyvendinimą.
Pasak „15min“, „Amber Grid“ praėjusią savaitę apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti pagrindinės GIPL statybos rangovės „Alvoros“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą. Būtent „Alvorai“ dujų perdavimo operatorė verčia atsakomybę dėl su dujotiekiu susijusios situacijos.
Bendrovės turtą teismas buvo areštavęs dar balandžio 11 dieną, kai priėmė GIPL užsakovės „Amber Grid“ ieškinį jai siekiant iš „Alvoros“ priteisti beveik 5 mln. eurų žalos dėl jame sumontuotų galimai rusiškų detalių ir netinkamai įvykdytos šimtamilijoninės sutarties.
Be to, kovo pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjusi tyrimą dėl galimo flanšų sertifikatų suklastojimo. Šis tyrimas pradėtas jau nuo 2022 metų liepos vykstančioje byloje dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo statant GIPL, kurios tyrimui vadovauja Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT).
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį balabdį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. VERT taip pat konstatavo, jog „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL statybas, o VERT vadovas teigė, jog atliekant tyrimą „Alvoros“ veiksmai ir atsakomybė nebuvo vertinama.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
