Tuo metu politologas tvirtina, kad mažas Lietuvos delegacijos narių skaičius neturtų reikšti, kad mūsų šalies europarlamentarai automatiškai yra pasyviausi.
Leidinys „Politico“ praėjusią savaitę pasidalino šios kadencijos EP statistika, kuri parodė, kad Lietuvos politikai rengdami teisės aktus buvo pasyviausi visame parlamente.
Vidutiniškai europarlamentarai iš Lietuvos kaip pagrindiniai pranešėjai per kadenciją parengė vidutiniškai 1,8 teisės akto, kaip vadinamieji šešėliniai pranešėjai – 2,8. Pagal abu kriterijus Lietuvos delegacijos nariai yra paskutiniai tarp visų EP narių.
EP komitetas skiria pranešėją, kad šis parengtų pranešimą dėl teisėkūros ar su biudžetu susijusių pasiūlymų, jie taip pat atsakingi už kompromisinių pakeitimų rengimą ir derybas su šešėliniais pranešėjais. Komitetuose patvirtinti pranešimai vėliau svarstomi ir dėl jų balsuojama plenariniame EP posėdyje.
Frakcijos kiekvienam pranešimui komitete paskiria po šešėlinį pranešėją, kad šis sektų pranešimo rengimo eigą ir derėtųsi dėl kompromisinių tekstų su pranešėju.
Pirmą kadenciją EP dirbantis socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad ši statistika neatspindi visų Lietuvos delegacijos narių darbo, dalis, anot jo, yra tikrai aktyvūs teisėkūros procese, buvo paskirti tiek pagrindiniais, tiek vadinamaisiais šešėliniais pranešėjais.
„Galiu pasidžiaugti ir savo kolege Vilija Blinkevičiūte, ir man tenka pristatyti teisės aktų. (...) Deja, kiti turbūt veikia kažką kita. Gal čia todėl susidaro toks apibendrinantis įspūdis, kai sudedam į vieną krūvą gerai dirbančius ir mažiau besireiškiančius“, – BNS sakė J. Olekas.
„Vidurkis neatspindi kiekvieno mūsų darbo Europos Parlamente“, – pridūrė jis.
Remiantis oficialaus EP puslapio duomenimis, socialdemokratas šią kadenciją aštuonis kartus buvo paskirtas šešėliniu pranešėju.
„Reikia žiūrėti kiekvieno EP nario veiklą, nes mes kiekvienas esame išrinktas asmeniškai, atstovaujam savo rinkėjams, savo politinei linijai“, – teigė J. Olekas.
Kuo mažesnė delegacija, tuo labiau matosi pasyvūs nariai
Antrą kadenciją EP dirbantis Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius antrino J. Olekui ir teigė, kad išvestas Lietuvos vidurkis neparodo mūsų šalies europarlamentarų produktyvumo.
„Vidutinė temperatūra ligoninėje reikštų kai kam mirtį, o kai kam ir gyvenimą“, – BNS sakė P. Auštrevičius.
Liberalo teigimu, Lietuvos rezultatą mažina pasyvūs europarlamentarai.
„Nebuvo visi vienodai aktyvūs ar pasiryžę dirbti. Reikia pripažinti, statistika yra gana aiški. Manau, kad kone trečdalis mūsų nacionalinės delegacijos buvo menkai pastebimi, tai irgi nusmukdė bendrą reitingą“, – kalbėjo EP narys.
„Aišku viena – kuo mažesnė delegacija, tuo labiau matomas kiekvienas narys“, – pridūrė jis.
Pasak jo, mažą pranešėjų iš Lietuvos skaičių paaiškina ir tai, kad šią kadenciją Lietuva neturėjo atstovų Biudžeto komitete.
„Kaip taisyklė, šis komitetas ruošia labai daug teisės aktų, jie dažniausiai techniniai“, – sakė P. Auštrevičius.
P. Auštrevičius šią kadenciją keturis kartus buvo pagrindinis pranešėjas ir aštuonis kartus buvo paskirtas šešėliniu pranešėju.
„Taip, mūsų delegacija nebuvo iš tų aktyviausiųjų, bet čia kiekvieno asmeninis pasiryžimas. Kažkodėl už juos rinkėjai balsavo, būtų gerai, kad jie ir paaiškintų rinkėjams, kaip jie išrinko tokius EP narius“, – sakė liberalas.
Politologas: maža delegacija nebūtinai reiškia mažą aktyvumą
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius BNS teigė, kad menką Lietuvos EP narių aktyvumą teisėkūros procese nereikėtų teisinti tik mažu šalies delegacijos narių skaičiumi.
„Mes nesame vienintelė šalis, kurios delegacija yra nedidelė. Tai, kad yra maža šalis ir mažai narių, nereiškia, kad turi būti ir aktyvumo metrikos nedidelės“, – sakė VPAI analitikas.
M. Baltrukevičius pastebėjo, kad mažą Lietuvos atstovų aktyvumą EP gali lemti ir susiklosčiusi tradicija, kad dalis politikų darbą Briuselyje supranta kaip „išankstinę politinę pensiją“, Lietuvos partijose vieta EP yra matoma kaip „prizas už ilgamečius nuopelnus“.
„Tada išsiunčiame žmones, kurie neturi daug energijos ir motyvacijos užsiimti dideliais politiniais žygiais“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, kalbant apie EP narių aktyvumą, reikėtų atsižvelgti ir į atlyginimo veiksnį.
„Jeigu mes žiūrėtume į Vakarų Europos šalis, rastume tikrai ne vieną šalį, kur atotrūkis tarp algos nacionaliniame parlamente ir algos EP nebūtų toks dramatiškai didelis, (...) ten kitaip veikia dalykai ir ne vienoje Vakarų Europos šalyje EP yra tam tikras politikos pradžiamokslis, kur politikai eina prieš rimčiau keldami koją į nacionalinę politiką. Lietuvoje situacija kiek kitokia“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
„Visai nekeista, kad Lietuvos delegacija veteraniška, nes susiformavo toks požiūris“, – pridūrė jis.
Anot jo, ir Lietuvoje pasitaiko išimčių: konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmiau buvo išrinkti į EP, o tik vėliau žengė į nacionalinę politiką ir pateko į Seimą.
„Žinoma, jaunas EP narys nebūtinai yra aktyvus EP narys“, – sakė M. Baltrukevičius.
Visgi, VPAI analitiko teigimu, vien tik teisėkūra nėra vienintelė EP narių veikla, pagal kurią galima vertinti politikų aktyvumą..
Jis pateikė konservatorės Rasos Juknevičienės pavyzdį. Nors politikė šią kadenciją tik po kartą buvo paskirta pagrindine ir šešėline pranešėja, ji užima aukštas pareigas ir yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininko pavaduotoja.
„Reikia suprasti, kad frakcija yra didelis mechanizmas, tai gali atimti daug laiko, kurio nelieka kitoms iniciatyvoms“, – teigė M. Baltrukevičius.
Remiantis oficialiu EP puslapiu, iš Lietuvos europarlamentarų P. Auštrevičius buvo daugiausiai kartų atsakingo komiteto paskirtas pagrindiniu pranešėju, J. Olekas – šešėliniu. Šioje srityje aktyvus ir „valstietis“ Bronis Ropė, kurį šešėliniu pranešėju šią kadenciją paskyrė šešis kartus.
Tuo metu konservatoriaus Liudo Mažylio ir buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho per šią kadenciją komitetai nė karto nepaskyrė nei pagrindiniais, nei šešėliniais pranešėjais.
2019–2024 metais Lietuvai atstovavo 11 europarlamentarų.
EP rinkimai Lietuvoje vyks birželio 9 dieną, per juos bus renkama tiek pat europarlamentarų, kaip ir prieš penkerius metus – 11.