Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Vorenas Bafetas (Warren Buffet) žada eurui rimtų išbandymų. Per tris mėnesius iki rugsėjo imtinai euro kursas pakilo 11 proc., tam įtakos turėjo Europos Sąjungos taikomos priemonės biudžeto krizei įveikti.
V. Bafeto nuomone, finansinė parama gali neišspręsti problemų, susijusių su bloko viduje vyraujančiais skirtumais ir prieštaravimais. Bet kol kas Europos valiuta, trečiojo ketvirčio duomenimis, demonstruoja didžiausią augimą per aštuonerius metus.
"Tai išbandymas, ir aš pasakyčiau, jis dar nesibaigė, - pareiškė V. Bafetas konferencijoje Tel Avive. - Aš verčiau būčiau linkęs stebėti šį procesą iš toliau nei iš arti." "Tai iš tikrųjų didžiulė problema, kai reikia pasiekti, kad didelė grupė šalių su skirtinga kultūra, skirtingu požiūriu į biudžeto politiką naudotų bendrą valiutą. Manau, bus įdomu tai stebėti", - V. Bafeto žodžius cituoja "Bloomberg".
Trečiąjį ketvirtį euras kiek atgavo savo pozicijas, kurias prarado 2010 m. pradžioje, kai investuotojai baiminosi dėl galimo Graikijos ir kitų Europos šalių bankroto. Po to, kai šis susirūpinimas ėmė silpti, rinkos dalyviai vėl grįžo prie euro, euro kursas išaugo.
Šių metų gegužę "Berkshire Hathaway" akcininkų susirinkime V. Bafetas perspėjo apie pavojus "bendroms valiutoms". V. Bafeto teigimu, kai šalys atsisako savo nuosavos monetarinės politikos, jos susiduria su didele bankroto rizika. Monetarinę politiką euro zonoje vykdo Europos centrinis bankas.
Britų laikraštis "The Financial Times" paskelbė daug medžiagos apie euro gelbėjimo perspektyvas. Apžvalgininkai ir ekspertai įsitikinę, kad Europoje reiktų atsisakyti paniškų idėjų dėl neva gresiančios euro griūties.
Euro zonos subyrėjimas niekada nekėlė didelės rizikos, politikai ir centrinių bankų vadovai vadina tokias spekuliacijas išgalvotomis. Nė viena iš šalių negali būti išstumta iš bloko prieš jos valią ir nė viena iš šalių neatsisakys bendros valiutos - ekonominis šokas išėjimo iš bloko atveju ir neigiami politiniai padariniai persvers bet kokius galimus savarankiškumo už valiutų sąjungos ribų privalumus, rašo "The Financial Times".
Bet jeigu Europoje nepavyks paspartinti ekonomikos augimo, degradacija taps labai tikėtina perspektyva. Regiono realusis BVP nuo 1981 iki 1993 m. išaugo 2,25 proc., vėliau 1993-2003 m. laikotarpiu ūkio augimo tempai sulėtėjo iki 2 proc., o šiuo metu siekia tik 1 proc. "Mes, žinoma, nepriėjome kritinės ribos. Žinoma, ES neišnyks, bet nuosmukis galimas", - prieina išvadą vienas iš "The Financial Times" apžvalgininkų.
