„Žymiausi pasaulio ekonomistai, Nobelio premijos laureatai siūlo kelius, kaip išeiti iš krizės būtent valstybėms labiau investuojant į generuojančią ekonomiką. Mūsų biudžete tokių išlaidų aš nematau“, - po biudžeto projekto pristatymo jį sukritikavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Tie pasiūlymai yra skirti valstybėms, kurios turi galimybę skolintis už nenormaliai mažas palūkanų normas. Dovanokite man, ponia Birute, bet Lietuva tokių galimybių neturi. Jeigu ji pradės skolintis daugiau negu skolinasi dabar, greitai ji neturės galimybės skolintis netgi už tas palūkanų normas, kurias mums pavyko pasiekti per ketverius metus kruvino darbo, mažinant tas palūkanas, kurios buvo 2009 m.“, - atsakė B. Vėsaitei I. Šimonytė.
Ministrė pažymėjo, kad Lietuvos galimybės leisti lėšas investicijoms stimuliuoti ūkį yra išimtinai susijusios su iš ES gaunama parama.
„ES lėšų kitų metų biudžete yra 7,5 mlrd. litų. Tai tikrai nėra maža suma, ji sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Manyti, kad tokios investicijos neturi poveikio ūkio plėtrai, tiesiog būtų naivu, ir tai yra pinigai, kurie nėra skolinti, kurių nereikės grąžinti ir už kuriuos nereikės mokėti palūkanų. Tai nieko kito Lietuva nelabai galės sugalvoti artimiausiu metu. Vokietijai ar Japonijai gali būti taikomi kiti receptai, bet Lietuva nesiskolina vidaus rinkoje tiek, kad galėtų pakelti kažkokius plataus masto projektus“, - kalbėjo I. Šimonytė.