Štai portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė pasakojo, kad neseniai iš močiutės paveldėjo 10 tūkst. eurų.
„Kai visi palikimo dokumentai buvo sutvarkyti, iš močiutės sąskaitos šie pinigai buvo pervesti į mano sąskaitą. Tačiau iš karto palikimu džiaugtis negalėjau. Bankas liepė paaiškinti, iš kur šie pinigai ir pateikti paveldėjimo dokumentus.
Nesuprantu, kodėl to reikia, juk pinigai buvo pervesti iš vieno žmogaus sąskaitos į kitą, aš jų nepavogiau. Žinoma, jeigu į banką būčiau atnešus 10 tūkst. eurų grynųjų, tada būtų sunkiau paaiškinti, iš kur juos gavau. O dabar juk viskas matosi“, – piktinosi mergina.
Anot jos, jeigu bankas seka kiekvieną kliento žingsnį, galėtų ir nuo sukčių apsaugoti arba stabdyti lošimams išleidžiamus pensininkų pinigus.
„Tačiau, matyt, sukčiams nerašo ir neklausia, iš kur jie gauna didžiules sumas pinigų“, – ironizavo Rugilė.
Tuo metu kitas portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad pernai pardavė savo būstą, tačiau sandoris buvo įstrigęs dėl banko patikrinimų.
„Radau pirkėjus, kurie butą įsigijo be paskolos, jie pervedė iš karto visą sumą, o kitą dieną turėjome vykti pas notarą įforminti sandorį.
Deja, vizitą teko atidėti, nes bankas tuo pinigus įšaldė, ėmė klausinėti, kas ir kodėl juos man pervedė. Taigi, aiškinausi bankui, kad noriu parduoti savo būstą“, – pasakojo vyras.
Jo įsitikinimu, kai kurie banko patikrinimai per griežti.
„Tikrai buvo juokinga, kai teko aiškintis, kad noriu parduoti savo turtą ir už jį gavau nemažą sumą pinigų“, – sakė vyras.
Sekti klientus įpareigojo įstatymai
„Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė komentavo, kad bankas privalo stebėti banko klientų sandorius.
„Vykdydami teisės aktų reikalavimus mes visuomet bendradarbiaujame su savo klientais ir individualiai nagrinėjame kiekvieną situaciją taip pat ir tais atvejais, kuomet klientas įnešdamas į banko sąskaitą paveldėtus grynuosius pinigus teikia paaiškinimus apie jų kilmę bei šaltinį.
Lėšų kilmę ir šaltinį patvirtinančių dokumentų gali būti įvairių, svarbu, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus, keliamus jų formai ir turiniui“, – komentavo banko atstovė.
SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė taip pat tvirtino, kad bankas vykdo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, didelį dėmesį skiria principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimui.
„Įstatymas įpareigoja finansų įstaigas vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių stebėseną, suprasti jų vykdomus sandorius bei pasirinkti tinkamas priemones klientų lėšų bei turto šaltiniams nustatyti ir patikrinti“, – komentavo banko atstovė.
Prašo pateikti dokumentus, kurie įrodytų pinigų kilmę
„Luminor“ banko lėšų valdymo produktų vadovė Veslava Aganauskė irgi tikino, kad bankas įgyvendindamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos banko valdybos nutarimus ar tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius finansinių įstaigų veiklą, tam tikrais atvejais gali paprašyti papildomos informacijos apie pinigų kilmę.
Banko atstovė išvardijo ir dokumentus, kurių gali paprašyti bankas:
- Paveldėjimo dokumentai, pavyzdžiui, notaro patvirtinta paveldėjimo sutartis ar kiti oficialūs dokumentai, patvirtinantys paveldėjimo faktą ir pinigų sumą;
- Dovanojimo sutartis: jei pinigai gauti kaip dovana, reikėtų pateikti dovanojimo sutartį ar kitus dokumentus, patvirtinančius dovanojimo faktą ir pinigų sumą;
- Banko pervedimo išrašai: jei pinigai buvo pervesti į kliento sąskaitą, gali būti prašoma pateikti pervedimo išrašus, kurie nurodytų pinigų šaltinį.
Tuo metu SEB banko atstovė sakė, kad bankas kiekvieną situaciją vertina individualiai ir prašo tik tokių dokumentų ar informacijos, kuri reikalinga konkrečioje situacijoje bei leidžia įsitikinti kliento lėšų ir turto kilmės teisėtumu.
„Poreikis klausti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas, įskaitant apie lėšų kilmę, gali kilti tiek klientui inicijuojant, tiek priimant mokėjimus“, – tikino D. Uosytė.
