Vienas gyventojas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje anonimiškai papasakojo, kad laimėjo bylą teisme ir kita pusė turėjo jam pervesti bylinėjimosi išlaidas:
„Pervedė, bet mokėjimo paskirtyje rašo nesąmones, t. y. „ant tavo sąžinės“. Ar nebus man problemų VMI? Ar reikia kažkur kreiptis, nes, manau, turėjo įrašyti bylos numerį ar kažką panašaus.“
Nemažai komentatorių tikino, kad pervedimą atlikęs asmuo – pats kaltas ir galės dar kartą pervesti pinigus.
„Tai gal taip sau pervedė, nes niekam neįrodys, kad pervedė už bylinėjimosi išlaidas. Pats neįvardino, už ką pinigai pervesti. Įjungčiau durnių – sakyčiau: už išlaidas jokių pinigų negavau, gavau tik už sąžinę“, – juokavo vyriškis.
Tačiau kiti nurodė, kad dar kartą pinigų gauti nepavyks, mat sumų atitikimas yra daugiau nei pakankamas įrodymas susieti įmokas.
Kokią paskirtį ir kur reikia įrašyti?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių apskaitos departamento vadovas Židrūnas Karalius atkreipė dėmesį – kai mokėjimas nėra skirtas VMI, pavedimo paskirtyje nurodytos informacijos inspekcija nemato.
Tačiau jis paminėjo, kad, pagal minimą situaciją, sumokant žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, laukelyje Unikalus mokėjimo kodas (šis pavadinimas gali skirtis, priklausomai nuo mokėjimo įstaigos) reikėtų nurodyti:
- teismo kodą;
- atsakovo pavadinimą / vardą, pavardę;
- dokumentus teismui teikiančio asmens kodą arba pavadinimą / vardą, pavardę (pavadinimas, vardas, pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).
„Nacionalinė teismų administracija rekomenduoja vengti žyminio mokesčio mokėjimų už kelis asmenis (bylas). O, atlikus pavedimą, atsispausdinti mokėjimo pavedimo nurodymą ir jį pateikti teismui kartu su procesiniais dokumentais.
Mokant baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas nuo 2015–07–01, paskirtyje reikėtų nurodyti įmokos kodą 1001, o į laukelį Unikalus mokėjimo kodas įrašyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK)“, – aiškino Ž. Karalius.
Vis tik griežtų reikalavimų, kas turi būti įrašyta į bankinio pavedimo paskirtį atlyginant kitos šalies bylinėjimosi išlaidas ar kitas priteistas sumas, pasak advokato dr. Arvydo Budniko, nėra:
„Paties pavedimą darančio asmens interesas yra kuo tiksliau įrašyti, dėl ko tas pavedimas yra daromas, tam, kad vėliau nekiltų jokių klausimų ir būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų.“
Kada už įžeidžiančią pervedimo paskirtį gresia atsakomybė?
Advokatas išskyrė du skirtingus atvejus. Pirmas – kai asmuo pavedime neparašo kažko įžeidžiančio ar moraliai neleistino, o tik netiksliai įvardija, dėl ko tą pavedimą daro.
Pvz., įvardija kaip „pavedimą“, „sąskaitos papildymą“ ir t. t. Į šią kategoriją, pasak A. Budniko, papultų ir tokie pavedimai, kaip „ant tavo sąžinės“, nes asmuo nebūtų įžeidžiamas.
„Net ir ne visai aiškiai aprašius mokėjimo paskirtį, mokėtojui nereikėtų labai jaudintis, kad pinigų gavėjas bus nesąžiningas ir prašys tų pačių pinigų pervedimo antrą kartą teigdamas, kad neva ankstesniu pavedimu buvo atlygintos ne bylinėjimosi išlaidos ar teismo priteistos sumos, o neva mokėta už kažką kitą.
Jeigu toks nesąžiningas pinigų gavėjas pasitaikytų, tai kilus ginčui būtent gavėjas turėtų įrodyti, kad ankstesnis pervedimas buvo tikrai skirtas ne bylinėjimosi išlaidoms ar priteistoms sumoms apmokėti, o kažkokiai kitai skolai apmokėti ir pan. Pinigų gavėjas turėtų rašytiniais įrodymais pagrįsti savo poziciją, kitaip savo nesąžiningumu nieko nepasiektų“, – dėstė teisininkas.
Jis pridūrė, kad pinigų mokėtojo tiesą ko gero padėtų įrodyti ir aplinkybių visuma: pervestų pinigų suma atitiktų priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, pavedimas darytas po to, kai teismas įpareigojo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir pan.
Antrasis A. Budniko įvardytas atvejis – kai asmuo pavedimo už bylinėjimosi išlaidas paskirtyje siekia specialiai įžeisti pinigų gavėjo garbę ir orumą.
„Jeigu paskirtyje būtų nurodyta, pvz.: „pinigai asilui“, „esi pats bjauriausias žmogus pasaulyje“, „esi niekam tikęs“, tai jau būtų neteisėti pinigų mokėtojo veiksmai.
Tokiu atveju įžeidinėjančiam pinigų mokėtojui jau galėtų grėsti teisinė atsakomybė už įžeidžiančius žodžius. To reikėtų vengti“, – komentavo pašnekovas.
Svarbiausia – gauti pinigai, o ne jų paskirtis
Advokato teigimu, pinigų net ir su keista paskirtimi gavusiam asmeniui problemų nekyla tol, kol jis turi įrodymus, kad pinigus gavo teisėtai ir su pagrindu.
„Visi pinigai turi būti gauti su pagrindu. Jeigu to pagrindo nėra ar negalima įrodyti, jeigu asmuo pinigų gavo daugiau, negu jam priklauso, pinigus ar jų perteklių privalo grąžinti.
Be pagrindo įgytos pinigų sumos negrąžinančiam asmeniui gręstų teisinė atsakomybė – galėtų būti pradedama civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prisiteisiami be pagrindo gauti pinigai“, – aiškino A. Budnikas.
Jis pastebi, kad dažniausiai pinigų gavėjams didžiausią pasitenkinimą suteikia pats pinigų gavimo faktas, o į pavedimo paskirties žodžius nėra gilinamasi. Problemos atsiranda tuomet, kai pinigai nėra pervedami.
„Mano praktikoje nepasitaiko, kad pinigai būtų pervedami su kokiais neetiškais ar amoraliais komentarais. Priešingai – kiek man tenka pastebėti, klientų oponentai pinigus visuomet perveda tiksliai įrašydami paskirtį.
Ir tai – savaime suprantama, kadangi žmonės nori būti tikri, kad pinigų gavėjas vėliau nepradės piktnaudžiauti ir nereikės dar kartą mokėti pinigų“, – kalbėjo teisininkas.
Kada paskirtis „ant tavo sąžinės“ keltų įtarimų bankams?
Šiaulių banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis nurodė, kad mokėjimo paskirtis padeda lėšų gavėjui identifikuoti mokėjimą, o bankui – atlikti operacijų stebėseną.
Jis pabrėžė, kad mokėjimo operacijos paskirtis turėtų būti nurodyta tiksliai ir aiškiai, nes tai padės ne tik gavėjui tiksliau identifikuoti mokėjimą, bet ir operatyviau jį įvykdyti:
„Mokėjimo paskirties nerekomenduojame naudoti kaip priemonės informacijai keistis ar bendrauti, kadangi tai gali apsunkinti mokėjimo vykdymo eigą ir ištęsti mokėjimo įvykdymo laiką.“
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, gana retai, tačiau pastebima mokėjimo paskirčių, kurios kelia klausimų dėl mokėjimo operacijos priimtinumo arba išvis neatskleidžia mokėjimo operacijos turinio.
Pvz., parašomos kabutės, nurodoma, kad atsiskaitoma už civilinėje apyvartoje ribojamas prekes ar neteisėtas paslaugas.
„Konkrečiu atveju mokėjimo paskirtis „ant tavo sąžinės“ neatskleidžia, kokiu tikslu / pagrindu atlikta piniginė operacija. Tačiau vien šis keistas įrašas mokėjimo paskirties lauke nebūtų pagrindas stabdyti ir tirti mokėjimo operaciją.
Jei būtų nustatyta ir kitų įtartinumo požymių (pvz., mokėjimo operacijos suma klientui – neįprastai didelė, anksčiau šiam lėšų gavėjui nebuvo vykdyta mokėjimų ir kt.), tikėtina, kad kliento būtų prašoma patikslinti mokėjimo operacijos tikslą“, – komentavo J. Ivaška.
Kada užteks tik žodžio, o kada reikės ir rašytinės sutarties
„Urbo“ banko atstovas įvardijo, kad mokėjimo paskirtyje turėtų būti nurodoma tokia informacija, kuri, kartu su kitais mokėjimo nurodymo duomenimis, leistų įvertinti piniginės operacijos tikslą.
„Pateiktu atveju korektiška mokėjimo operacijos paskirtis būtų naudinga pačiam mokėtojui, nes mokėjimo nurodymas būtų tinkamesnis prievolės įvykdymo įrodymas.
Vykdant kasdienius mokėjimus nedidelėmis sumomis, mokėjimo paskirtyje pakaktų trumpo įrašo, atskleidžiančio operacijos turinį. Pvz.: „už pietus“, „dovana“, „paskolinimui“ ir kt.“ – komentavo J. Ivaška.
Vis tik jis pažymėjo, kad dovanojant didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą, turi būti rašytinės formos sutartis.
„Vykdant didesnės vertės ar specifines pinigines operacijas, kurių mokėjimo nurodymus vėliau gali tekti naudoti kaip dokumentinius įrodymus, rekomenduotume nurodyti tikslesnę paskirtį.
Pvz.: PVM sąskaitos faktūros datą ir numerį; teisminės bylos numerį; trumpą prekės ar paslaugos, už kurią atsiskaitoma, aprašymą“, – dėstė pašnekovas.
Jo aiškinimu, jei paskirtis nurodoma dviprasmiškai, toks mokėjimas gali būti sustabdytas, siekiant tiksliau išsiaiškinti operacijos ekonominį pagrįstumą, mokėjimo tikslą.
J. Ivaška įvardijo, kad vykdant pinigines operacijas bankas taiko įvairias priemonės, kuriomis siekia:
- identifikuoti atvejus, kai lėšas iš klientų bandoma pasisavinti apgaulės būdu (t. y. įgyvendinant sukčiavimo prevenciją);
- nustatyti įtartinas operacijas, turinčias pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių (pvz., tikrinama, ar piniginė operacija nėra neįprastai didelė, ar lėšų gavėjas nėra įtrauktas į teroristų sąrašus, ar mokėjimo paskirtyje nėra raktažodžių, indikuojančių pinigų plovimą ar teroristų finansavimą);
- tinkamai įgyvendinti tarptautines sankcijas (pvz., tikrinama, ar lėšų gavėjas nėra įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašus).
Taigi, anot pašnekovo, finansų įstaigos tiek realiu laiku, tiek retrospektyviai tikrina mokėjimo nurodymų duomenis, tarp jų – ir mokėjimo paskirtį.
