Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc.
Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.
Graikija priimtų valiutos kurso įstatymą
„Graikijos pasitraukimas prasidėtų neatidėliotinu vyriausybės potvarkiu dėl valiutos įstatymo", - aiškino banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. Toks žingsnis įteisintų Graikijos valiutą, kaip mokėjimo priemonę ir vieną ar kelis valiutos kursus turėtų įtakos turto perskaičiavimo kursams.
Reikėtų priimti įstatymus, kurie apsaugotų nuo indėlių praradimo
Graikijos bankai jau nukentėjo per stambų kapitalo nutekėjimą, tačiau prognozuojama, kad tai tęstųsi net ir Graikijai atsisakius euro. Kapitalas jau daugelį metų judėjo iš šalies, tačiau, pasak „Financial Times“, jo srautas šią savaitę suintensyvėjo ir pasiekė 1,2 bln. eurų ribą.
„Mūsų nuomone, didelė tikimybė, kad Graikijos pasitraukimą lydės griežtos kapitalo kontrolės priemonės. Tiesa, sutartis draudžia bet kokius kapitalo ar mokėjimų judėjimo apribojimus tarp Europos sąjungos šalių, bet manome, kad besitraukianti šalis, kuri susiduria su sutrikimais tarptautinio kapitalo sąndoriuose, išėjusi turės taikyti griežtą kapitalo ir užsienio valiutos kontrolę, kad finansinė tvarka išorėje būtų išlaikyta“, - dar vasarį rašė Willemas Buiteris.
Graikai bandytų tokių įstatymų išvengti
Didėjant pasitraukimo iš euro zonos galimybei, graikai jau dabar bando sukaupti kuo daugiau eurų.
Nepasitikėjimas naująja valiuta sukurtų „juodąją rinką“
Jau dabar graikai maždaug 25 proc. finansinės veiklos vykdo „šešėlyje“ ir nemoka mokesčių valstybei. eFXNews teigimu, tai galėtų lemti valiutos kursą, kuris žymiai skirtųsi nuo Graikijos centrinio banko siūlomo kurso.
Graikijos valiuta nuvertėtų
Nors valiutos devalvacija užtikrins Graikijai ilgalaikes galimybes padidinti savo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, devalvacija gali sukelti ir trumpalaikį košmarą. Staigi kainų infliacija destabilizuotų Graikijos gyvenimą: žymiai pakiltų net būtiniausių prekių kainos, o visą gyvenimą kauptos santaupos gali išgaruoti per naktį.
Priemonė kontroliuoti staigų naujos valiutos kritimą, yra atsargiai reguliuojama pinigų pasiūla. Perspėjama, kad vyriausybei susigundžius galimybe spausdinti daugiau grynųjų, grėstų hiperinfliacija.
Nepasitenkinimas vykdoma politika galėtų nuniokoti Graikiją
Graikijos Civilinės saugos ministras Michalis Chrisohoidis interviu sakė, kad jei Graikija pasitrauks iš euro zonos, šalyje „viskas baigsis pilietiniu karu“.
Anksčiau, kai buvo paskelbtos taupymo priemonės, Graikijoje jau nuvilnijo smurtinių protestų banga. Taigi, jei šalį sukrėstų dar stipresnis ekonominis nuosmukis, nerimaujantys žmonės išeitų į gatves.
Graikijai pasitraukus Europos centrinis bankas (ECB) taptų labiausiai kritikuojama tarptautinė institucija
Buvo planuota, kad Europos monetarinė sąjunga bus ilgalaikė ir pastovi, todėl nėra numatyto išstojimo plano ar pasitraukimo sąlygų. Taigi, ECB kaip institucija, atsakinga už kainų stabilumą ir valiutos kreditingumą, atsidurtų sudėtingoje situacijoje.
Nacionaliniai euro zonos bankai ir ECB susidurtų su dideliais nuostoliais, keliančiais grėsmę jų mokumui
Nors tapti nemokiu ECB būtų išties sunku, vis dėlto nuostoliai būtų įspėjamasis signalas susirūpinti banko patikimumu investuotojams. Nacionalinių centrinių bankų poveikis Graikijos centriniam bankui TARGET II mokėjimo sistemos pavedimais – leidžia atlikti mokėjimus pinigais, kurių šalyje tuo metu nėra. Tai gali lemti dar didesnius nuostolius.
Anot UBS banko, Graikijos BVP smuktų 50 proc.
Prognozuojama, kad silpna šalis, paliekanti euro zoną, pirmaisias išstojimo metais patris maždaug 9, 5 – 11, 5 tūkst. eurų išlaidas vienam žmogui. Sumažėsią sąnaudos vėlesniais metais sieks 3 – 4 tūkst. eurų. Pirmaisiais pasitraukimo iš euro zonos metais išlaidos prilygsta 40 – 50 proc. šalies BVP.
Išplitimas: baimė, kenkianti bankams ir vyriausybėms, pasklistų visoje euro zonoje
Privatus sektorius jau ruošiasi nuostoliams, kuriuos patirtų, jei Graikijai paliktų euro zoną. Vis daugiau analitikų, investuotojų ir net politikų prognozuoja, kad tai neišvengiama. Nepaisant to, Graikijos pasitraukimas būtų įžanga kitai skolos restruktūrizacijai, nes šalis vis dar negalėtų skolintis, o tai neabejotinai pakenktų bankams.
Nerimą kelia ir užsienio bankai, ypač Italijos, Ispanijos ir Portugalijos. Jie gali susidurti su sunkumais, bandydami rasti investuotojų, norinčių įsigyti obligacijų.
Plintanti baimė gali turėti įtakos dideliems indėlių praradimams Italijos ir Ispanijos bankuose
„Societe Generale“ banko analitikai prognozuoja, kad Graikijos išstojimas gali sukelti 20 – 30 proc. indėlių praradimus ir taip jau nukentėjusiems bankams, jei ECB nesiims drastiškų priemonių.
Trumpam galėtų nuvertėti ir euras
Graikijos išstojimas sukeltų baimę investuotojams, kad dar daugiau šalių gali palikti euro zoną. Taigi, galimos infliacijos pasekmės gali trumpam devalvuoti eurą, lyginant su kitomis didžiosiomis valiutomis.
Taip pat prognozuojama, kad gelbstint Europos bankų sistemą dar daugiau pinigų reikėtų išleisti Graikijai, ECB galėtų patvirtinti priemones, skatinančias fiskalinę euro zonos integraciją, o Graikijos įsipareigojimų nevykdymas galėtų sukelti dešimtmečius besitęsiančias kovas su užsienio kreditoriais. Dalis analitikų skeptiškai žiūri į ES lyderių planus imtis reikalingų priemonių, kad sustabdytų krizės pasekmes ir jos nepaveiktų kitų Europos valstybių.
