Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos.
Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė. Smulkiuosius verslininkus jungianti organizacija paskelbė ataskaitą – beveik 9 iš 10 verslininkų skundžiasi dėl kritinės padėties ir dėl to kaltina vyriausybės taupymo programą.
„Artimiausi keturi mėnesiai bus lemiami verslui. Labai bijome, kad nuo spalio–lapkričio sulauksime verslo žlugimo cunamio“, – teigia Smulkiųjų verslininkų konfederacijos pirmininkas Dimitris Asimakopulos.
Verslo ataskaita paskelbta tuo metu, kai į Atėnus atvyko skolintojų trejeto inspektoriai aptarti tolesnio taupymo priemonių.
„Mes paskelbėme duomenis, kad užsienio partneriai, Europos Sąjunga, skolintojų trejetas vėliau nesakytų, kad to nežinojo“, – tvirtino D. Asimakopulos.
Ataskaita paskelbta ir Europos Komisijos prezidento vizito į Atėnus išvakarėse. Jose Manuelis Barroso atvyko Europoje gilėjant nesutarimams tarp mažinti biudžeto skylę griežtai raginančios Šiaurės, kurios priekyje – Vokietija, ir Viduržemio jūros pakrantės „klubo“, kuriam priklauso ir Graikija.
Jos vyriausybė nuo bankroto gelbėjančių skolintojų prašė dvejiems metams pratęsti taupymo programą. Analitikai pabrėžia: šiuo atveju laikas – pinigai. Graikijai gali papildomai reikėti mažiausiai 40 mlrd. eurų, ir Europos šalims, kurios jau du kartus prašė, kad parlamentai pritartų šimtamilijardinei pagalbai Graikijai, trečio karto bus perdaug.
„Reformos, kurias Graikijos vyriausybė vis žada, atidedamos, lėtinamos. Vienintelis dalykas, kuris pavyko greitai, tai sumažinti algas, pensijas. Bet dar daug švaistymo, neveiksmingumo. Graikija eina ne ta kryptimi, kurios reikia reformoms“, – įsitikinęs ekonomikos ekspertas Manosas Matsaganis.
Neatsitiktinai per pastarąsias kelias dienas vienas po kito aukšto rango Vokietijos politikai prabilo apie galimą Graikijos bankrotą ir pasitraukimą iš euro zonos. Graikijai netgi siūloma pamažu pradėti dalį pensijų ir atlyginimų mokėti drachmomis, o ne eurais.
Bet nemažai analitikų laikosi nuomonės, kad tokie raginimai – greičiau bandymas paspausti Graikiją, o ne tikri grasinimai išmesti ją iš euro zonos.
Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ