kreditoriai

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamai bankrutuojančiai elektros tiekėjai „Inter RAO Lietuva“ iki ketvirtadienio pateikta tūkstančiai reikalavimų, sako įmonės bankroto administratorius.  Pasak Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto atstovo Aurimo Valaičio, tikslus reikalavimų skaičius ir jų suma paaiškės per artimiausias kelias savaites, o kreditorių reikalavimai bus tvirtinami jų susirinkime rugsėjo 27 dieną.

Ukrainos finansų ministerija trečiadienį, liepos 20 dieną, privačių užsienio kreditorių paprašys atidėti skolų mokėjimą. Apie tai rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak leidinio, Ukraina planuoja žengti pirmą žingsnį restruktūrizuodama savo valstybinę skolą užsieniui, nes vyriausybė nori sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

Baltarusijos vyriausybės išmokos užsienio kreditoriams šiemet sieks 2,1 mlrd. JAV dolerių, kitąmet – 2,5 mlrd. dolerių, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministro Maksimo Jermolovičiaus žodžiais, neatmetama galimybė skolintis šių įsipareigojimų vykdymui, „kad nekiltų pavojus šalies biudžetui“. Per pirmus du šių metų mėnesius valstybės skola sumenko 2,3 proc. iki 44,3 mlrd. rublių (20,8 mlrd. JAV dolerių), o vien tik užsienio skola – 1,3 proc. iki 16,7 mlrd. dolerių.

Kilus grėsmei, kad dėl kredito unijos „Taupkasė“ veiklos ir finansinės būklės gali būti padaryta žala indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesams, Lietuvos bankas (LB) apribojo šios unijos veiklą ir paskyrė laikinąjį jos administratorių. LB pranešė, kad unijos veikla apribota iki kitų metų vasario 28 dienos – iki tol unija negali teikti finansinių paslaugų, įskaitant indėlių grąžinimą.

Graikija pasiekė preliminarų susitarimą su savo kreditoriais, kas leis paruošti dirvą ilgai lauktoms deryboms dėl skolų naštos sumažinimo, antradienį pranešė Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas. „Derybos užbaigtos“, – žurnalistams sakė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra ANA.

  Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias organizacijas terorizmu, graikų balsavimo referendume dėl paramos teikimo sąlygų išvakarėse.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų gegužės 5 dieną priėmė neskundžiamą nutartį, kuria patvirtino praėjusių metų spalio 7 dieną sudarytą BAB „Snoras" ir UAB „Ernst & Young Baltic“ taikos sutartį dėl klausimų, susijusių su „Snoro“ auditais, kuriuos „Ernst & Young Baltic“ atliko iki „Snoro“ nacionalizavimo. Susitarimu „Ernst & Young Baltic“ įsipareigojo sumokėti bankui 40 mln. litų (11,5 mln. eurų). Vakar visa suma buvo pervesta į „Snoro“ sąskaitą.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

Graikija skelbs įsipareigojimų nevykdymą jeigu iki balandžio pabaigos nebus pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais, rašoma „Financial Times“. Graikų vyriausybė gali atsisakyti išmokėti 2,5 mlrd. eurų išmoką Tarptautiniam valiutos fondui, jeigu iki šio mėnesio pabaigos nepavyks susitarti su kreditoriais. Lėšos fondą turėtų pasiekti gegužę ir birželį. „Mes pasiekėme kelio pabaigą… Jeigu europiečiai neperves lėšų iš finansinės pagalbos (rezervų, – red. past.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

 Banko „Snoras" bankroto administratorius pervedė dar 150 milijonų litų antrosios eilės kreditoriui – VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas". Po šios transakcijos šiam kreditoriui sugražintų lėšų suma pasiekė 1,875 mlrd. litų, o bendra gražintų lėšų suma, įskaitant ir pirmosios eilės kreditorius, jau siekia 1,884 mlrd. litų. „Lėšos gražinamos laikantis teismo patvirtinto plano.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairiuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

„Agrowill Group“ įmonių grupė nuo šiandien pradeda mokėti restruktūrizuojamas skolas. Restruktūrizavimai buvo iškelti daliai žemės ūkio bendrovių ir valdančiajai bendrovei AB „Agrowill Group“. „Atsiskaitymas ir su pagrindinės įmonės, ir su antrinių žemės ūkio bendrovių kreditoriais vyks tiksliai taip, kaip numatyta restruktūrizavimo planuose“, - teigė „Agowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius.

Kauno apygardos teismas patvirtino bendrą bankrutuojančio Ūkio banko kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kuri sudaro 1 438 870 762 litus. Didžiausią finansinių reikalavimų dalį sudaro įsipareigojimai antrosios eilės kreditoriui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ – jo reikalavimų vertė viršija 801 mln. litų. Teismas turės nuspręsti dar dėl maždaug 500 ginčytinų kreditorių finansinių reikalavimų. Patvirtinti įsipareigojimai pirmos eilės kreditoriams sudaro kiek daugiau nei 4,4 mln. litų.

Vilniaus apygardos teismas spalio 2 d. viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo aštuonių ieškovų civilinę bylą likviduojamam AB bankui "Snoras" ir VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo išmokėti jiems indėlių draudimo išmokas.

Iki nustatyto termino – rugpjūčio 7 dienos – bankrutuojančio Ūkio banko kreditoriai pateikė 1550 finansinių reikalavimų, kurių vertė siekia 1,326 mlrd. litų. Tai sudaro 86,8 proc. bendro banko apskaitoje užfiksuoto įsipareigojimų dydžio – 1,568 mlrd. litų. Didžiausias Ūkio banko kreditorius – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, jo dalis sudaro apie 60,4 proc. visų reikalavimų.

Detroitas tapo didžiausiu miestu JAV, pradėjusiu bankroto procedūras, rašo Businessinsider.com. Remiantis Amerikos bankroto instituto leidiniu, teismui bus pateiktas Detroito restruktūrizavimo planas ir, jeigu jis nepažeidžia jokių federalinio bankroto kodų, jis bus patvirtintas. Teismas taip pat padės miestui surasti kitokių būdų, leisiančių padidinti turimų pinigų kiekį.

Naujos Europos Sąjungos bankų likvidavimo procedūros turėtų užtikrinti, kad pirmąjį smūgį krizės akivaizdoje patirs ne mokesčių mokėtojai, o bankai ir investuotojai. Vis dėlto kuo griežtesnės taisyklės, tuo mažesnė tikimybė, kad politikai jų laikysis, rašo vokiečių naujienų portalas spiegel.de.  Vokietijos žiniasklaida pabandė įvertinti naujas Europos bankų reguliacijos taisykles hipotetinėje situacijoje, vykstančioje netolimoje ateityje – 2021 metais.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija. „Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug.

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ sudaro 99,8 proc. (17 mln. 73 tūkst. litų) visų Klaipėdos apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Pirmojo kreditorių susirinkimo, vykusio birželio 25 d., pirmininku išrinktas „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas.

Kiprui naktį pavyko pasiekti susitarimą su kreditoriais dėl 10 mlrd. eurų finansinės pagalbos, tačiau dėl to šalis bus priversta uždaryti antrą pagal dydį šalies banką, o indėlininkai, kurių indėliai buvo neapdrausti, patirs didelių nuostolių, skelbia „Reuters“. Sutarimas su Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo vadovais buvo pasiektas likus kelioms valandoms iki nustatyto termino.

Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų. Pirkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis išplatino ketvirtinę ataskaitą kreditoriams, apimančia laikotarpį nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio. Šiuo laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206, o mėnesinis darbo užmoketis mažėjo 45 proc. iki 1,3 mln. litų. Bendrosios grynosios pajamos šiuo laikotarpiu sudarė 218,8 mln. litų, o išlaidos – 46,3 mln. litų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė šlaidos konsultantams – jos siekė 33,5 mln. litų.

Bankrutavusiam bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai ir nekilnojamasis turtas, perimtas už laiku nesugrąžintas paskolas, bus parduodamas 2013 metais, rašo portalas eversus.lt Šiuo metu atliekamas šio turto vertinimas. Šiai turto klasei priskiriamas ir turtas, kurį bankas perėmė už negrąžintas paskolas. Didžiąją jo dalį sudaro NT objektai, tačiau tarp perimto turto yra ir įmonių įrengimų.

Graikijos vyriausybė išleido įsakus, kuriais garantuojama, jog laikomasi planinių biudžeto rodiklių ir siekiama, kad pajamos, gautos iš privatizacijos, būtų panaudotos skolai išmokėti, taip tikintis nuraminti užsienio kreditorius prieš svarbų euro zonos finansų ministrų susitikimą. Euro grupė per antradienio posėdį turėtų aptarti Graikijos skolų krizę ir paskirti jai 30 mlrd. eurų paramą, kuri užkirstų kelią šalies bankrotui.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Lapkričio 16–ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje. „Snoro“ akcininkai – vis dar Londone Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc. bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011–ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

Fotografijos kompanija „Eastman Kodak“ susitarė su kai kuriais kreditoriais dėl papildomo finansavimo, kuris leis kompanijai pasitraukti iš bankroto procedūros iki kitų metų vidurio. Apie tai pranešama oficialiajame kompanijos pranešime. „Kodak“ kreditoriai, tarp kurių yra bankai „JPMorgan Chase & Co.“ ir UBS, taip pat kompanijos „Centerbridge Capital Partners“ ir „GSO Capital Partners“, iš viso kompanijai skirs 793 mln. dolerių. Šiam susitarimui dar turi pritarti teismas.

Graikijos vyriausybei sprendžiant ekonomines problemas šalyje netyla kalbos dėl vadinamojo Lagarde sąrašo, kuriame atsidūrė beveik du tūkstančiai turtingų graikų, įtariamų korupcija ir mokesčių vengimu. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą Graikijai bus skirti papildomi dveji metai antikrizinei programai įgyvendinti. „Aš negaliu to patvirtinti“, - pareiškė Vokietijos finansų ministras trečiadienį Berlyne.

Graikijos valdančioji koalicija ir toliau nesutaria dėl tarptautinių kreditorių reikalaujamos darbo rinkos reformos. Po konsultacijų su ministru pirmininku Antonis'u  Samaras'u ir Demokratinės kairės partija, ir socialdemokratinė „Pasok“ antradienį liko prie savo pozicijos nepritarti reformai. Ši numato algų mažinimą, mažesnes kompensacijas bei automatišką algos didinimo panaikinimą.

Graikija ir tarptautiniai kreditoriai susitarė dėl priemonių, būtinų paramai gauti. Tarptautinių kreditorių trejeto - Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - misija Graikijoje užbaigta, pranešama TVF pranešime spaudai.

Graikijos darbo ministras antradienį pristabdė derybas su tarptautiniais kreditoriais dėl taupymo priemonių, kad aptartų su šalies lyderiais darbo rinkos reformų klausimą, keliantį koalicinių vyriausybės partnerių nepasitenkinimą. Po įtemptų kelias savaites trunkančių derybų dėl 2013-3014 m. taupymo programos derybose iškyla nauja kliūtis: klausimas dėl automatiško atlyginimo padidinimo atšaukimo ir dėl išeitinės pašalpos sumažinimo.

Graikijos premjeras Antonis Samaras interviu Graikijos laikraščiui „Kathimerini“ pareiškė tikįs, kad dėl taupymo priemonių paketo su kreditorių „trejetu“ (Europos Sąjunga, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu) pavyks galutinai susitarti iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, numatyto spalio 18 dieną, informuoja „RIA Novosti“. Graikija prarado galimybę aptarnauti savo 300 mlrd. eurų skolą 2010 metais dėl skolų ir biudžeto krizės.

Kanados finansų ministras Jimas Flaherty pritaria Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės Christine Lagarde siūlymui suteikti skolų slegiamoms Graikijai ir Ispanijai daugiau laiko sumažinti savo biudžetų deficitus. „Manau, kad šį siūlymą tikrai verta apsvarstyti. Problema yra ta, kad Europos ekonomika skendi recesijoje, ir yra interesas, kad euro zonos ekonomika augtų. Nedarbas tapo gana didele problema, ypač Graikijoje“, - žurnalistams sakė J. Flaherty.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) atstovai planuoja įvertinti, kaip vykdomi Latvijos įsipareigojimai, numatyti su kreditoriais pasirašytuose dokumentuose. 2012 m. liepą Europos Komisija paskyrė naują misijos Latvijoje vadovą Kristianą Vaisą (Christian Weise). Lapkritį numatyta misija Latvijoje jam bus pirmoji.

Kipras nesutiko priimti paramą iš užsienio kreditorių šiuo metu galiojančiomis sąlygomis. Apie tai Graikijos televizijai pareiškė Kipro graikų prezidentas Dimitris Christofias. Pasak valstybės vadovo, „neoliberalusis“ kovos su krize metodas yra žlugdantis. „Tai akivaizdžiai rodo Graikijos pavyzdys“, - pareiškė jis. Prezidentas patikino niekad nesutiksiantis priimti paskolos, kuri įpareigotų šalį augant infliacijai išparduoti pelningas įmones ir atsisakyti didinti atlyginimus.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) trečiadienį sakė, kad šalies vyriausybės derybos su kreditoriais dėl 11,5 mlrd. eurų taupymo priemonių paketo eina teisinga linkme. Tuo tarpu trečiadienį ryte anoniminiai šaltiniai vyriausybėje sakė, kad derybos vis dar nesėkmingos, nes kreditoriai nėra tikri dėl vyriausybės siūlymų. „Derybos su „trejetu“ eina teisinga linkme.

Nesėkmingai baigėsi Graikijos ir tarptautinių kreditorių (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko) „trejeto“ derybos dėl išlaidų sumažinimo 2 mlrd. eurų 2013-2014 m. laikotarpiu. „Trejeto“ ekspertai nėra tikri dėl kai kurių priemonių efektyvumo“, - pastebėjo anoniminis šaltinis, informuotas apie derybas. Pasak jo, didelį kreditorių susirūpinimą kelia pertvarkymai sveikatos apsaugos sistemoje.

Kredito istorija yra mūsų finansinės atsakomybės “juodoji dėžė", kurioje informacija apie mūsų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą saugoma 10 metų. Tačiau žmonės dažnai klaidingai ar ne iki galo supranta šių įrašų svarbą mūsų galimybėms gauti finansines paslaugas ar palankias jų sąlygas. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas pateikia atsakymus į dešimt dažniausiai pasitaikančių klaidingų mitų apie kredito istoriją.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pripažinti 11 Lietuvos įmonių skolas beviltiškomis ir jas nurašyti arba revizuoti. Paskolas valstybės vardu ar su valstybės garantija šios įmonės gavo pagal sutartis, pasirašytas daugiausiai 1993-1997 metais. Siūloma nurašyti suma sudaro apie 170 mln. litų, iš kurių 92 mln. litų sudaro skolos, 27 mln. litų - palūkanos ir 51 mln. litų - delspinigiai.

Patikslintais duomenimis, Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta. Graikijos BVP per antrąjį ketvirtį susitraukė 6,3 proc. Pirminiai duomenys rodė 6,2 proc. sumažėjimą. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 6,5 proc., o per antrąjį praėjusių metų ketvirtį - 7,3 proc. Graikijos vyriausybė šiuo metu derasi dėl tolesnių apkarpymų ir reformų, kurių mainais už naujas paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai.

Nuo 2012 m. gruodžio 7 d., kai buvo pradėtos bankroto procedūros, iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius ir jo komanda iš paskolas paėmusių asmenų surinko 564 milijonus litų, kurie bus panaudoti kreditorių naudai. Kadangi paskolų portfelis sudaro ženklią banko turto dalį, bankroto administratorius bei jo komanda tęsia darbą siekiant užtikrinti, kad paskolų gavėjai galėtų mokėti įmokas mokėjimų grafikuose nustatytais terminais.

Jungtinėje Karalystėje įsikūręs investicinis bankas „Omada Capital“, turintis turto ir Baltijos šalyse, patvirtino esąs vienas iš keturių dalyvių, pateikusių pasiūlymą įsigyti bendroves „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingas“, rašo vz.lt. „Mes pateikėme patrauklios kainos pasiūlymą - ji yra didesnė nei buhalterinė įmonių vertė.

Vadinamasis kreditorių trejetas -Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) - pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

Vadinamasis kreditorių trejetas – Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) – pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

„Snoro„ kreditorių komitetas vienbalsiai pritarė, kad bankrutavusio banko „Snoras“ bendrovės „Finasta„, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingas" būtų parduotos tam pačiam investuotojui, rašo vz.lt. „Iš keturių galimų buvo išrinktas vienas, didžiausią kainą pasiūlęs, investuotojas.