Nors ateinantys Seimo rinkimai Lietuvoje lems kur kas daugiau negu kai kurie ekonominiai veiksniai, finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad verslas netiki Seimo rinkėjų pažadais, tokią nuomonė „Versli Lietuva“ konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad jiems visiškai nusispjauti, ką siūlo visos šitos partijos ir kuo jos maitina rinkėjus. Tai rodo, kad verslas netiki Seimo rinkėjų pažadais. Su tuo turbūt reikia susitaikyti , ne pirmieji tokie rinkimai“, – konstatavo G. Nausėda
Specialistas skaitydamas pranešimą aptarė ir artimiausiu metu Lietuvos ekonomikos laukiančius iššūkius.
Trukdys šildymas
G. Nausėda aiškino, kad kol kas didžiausia aktualija yra situacija euro zonoje. Esą paskelbus paskelbus trečiojo ketvirčio BVP rodiklius tiek mes, tiek ir daugelis kitų valstybių konstatuos, kad susidūrėme su recesija.
O metų pabaigoje situaciją dar labiau apsunkins mokesčiai už šildymą, o tai gali paliesti iki šiol neblogai gyvenusius avalynės ir drabužių pardavėjus. „Šildymo išlaidos lemia, kad žmonės pradeda taupyti, mažiau išleidžia kitiems dalykams, todėl nelengvi laikai laukia drabužių ir avalynės sektorių, nesu įsitikinęs, kad artėjantys mėnesiai jiems bus palankūs“, – prognozavo G. Nausėda.
Be to, esą kol kas neramina ir sustojęs investicijų procesas . „Kai kurie verslininkai tikisi gamybos apimčių didėjimo, tačiau taupo, o kiti elgiasi atvirkščiai, – kalbėjo G. Nausėda. – Manau tai rodo, kad kai kurie verslininkai pasiekė tokį gamybos mastą, kuris juos tenkina ir jie nesuinteresuoti į gamybos plėtrą. Bet žvelgiant plačiau, tai nėra gerai šaliai, mažai investuojame į ateitį.“
Tiesa, kol kas mus džiugina neblogi eksporto rodikliai – Lietuva vis daugiau eksportuoja į Rusiją, kurios ekonomiką palaiko augančios naftos kainos. Tiesa, visgi ir čia galime sulaukti konkurencijos – į Rytų rinkas veržiasi nukentėję gamintojai iš Pietų Europos.
Kalbėdamas apie euro įvedimą G, Nausėda sakė, kad Lietuvoje kol kas situacija yra gana prasta, ko gero, kartą išgirdę neigiamą atsakymą nustojome stengtis. Be to, mums trukdo ir infliacija. Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai atrodo visai neblogai, todėl, pasak eksperto, nederėtų stebėtis, jei 2014 m. važiuodami per Baltijos šalis turėsime keistis litus į eurus.
„Dabar visų šalių centriniai bankai pumpuoja pinigus į rinką astronominias tempais ir muša palūkanų normas, norėdami pagydyti euro zonos ligonį. Toks elgesys atrodo desperatiškas . Kai kurios šalys, kaip Danija ir Šveicarija jau turi neigiamą palūkanų normų lygį, apmokestina palūkanas“, - kalbėjo G. Nausėda. Tokia situacija esą gali lemti, kad papulsime į situaciją, kurią išgyveno Japonija, k ai palūkanų normos žemos, į apyvartą pumpuojami pinigai nepadeda ir pagelbėti gali tik elektros šokas.
Apibendrinamas svarbiausius pasaulio ekonomikoje laukiančius iššūkius G. Nausėda pažymėjo, kad ir toliau didelę įtaką darys Kinija ir jei situacija Kinijoje pablogėtų, tai pajustų visas pasaulis.
Ne ką mažiau svarbūs bus ir rinkimai JAV. Jei ten laimėtų Respublikonų kandidatas Mittas Romney, šis greičiausiai skatintų taupymo priemones, o tai lemtų ir mažėjantį vartojimą ir dar lėtesnį ekonomikos atsigavimą.
Paulius GRINKEVIČIUS
