Premjeras Gediminas Kirkilas grasina, kad Seimui delsiant priimti sprendimus dėl nacionalinio investuotojo steigimo, nuo Lietuvos siūlomo naujos elektrinės statybos projekto gali nusisukti užsienio partneriai.
G.Kirkilas ketvirtadienį paprašė Seimo apsispręsti dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas iki vasario 1-osios.
"Yra tam tikras terminas ir su mūsų partneriais. Juk ne tik Lietuva statys šią elektrinę. Nesu tikras, kad kitaip mes sugebėsime išsaugoti juos šiame projekte", - Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo G.Kirkilas.
Jis pareiškė, kad šalys, ketinančios prisijungti prie elektrinės statybos, norėjo žinoti Lietuvos poziciją jau gruodį.
"Mes, Vyriausybė, įvykdėme Seimo priimto įstatymo įpareigojimus, jeigu yra galimybių įdėti papildomų saugiklių, darykime tai, neprieštaraujame", - sakė G.Kirkilas.
Naują atominę elektrinę bei elektros jungtis su Lenkija bei Švedija Lietuva ketina statyti kartu su Lenkija, Latvija ir Estija, kurioms siūlo valdyti po 22 proc. būsimųjų bendrų įmonių akcijų. Pati Lietuva nori turėti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų.
Tačiau prieš pradėdama derybas su užsienio energetikos bendrovėmis, Lietuva turi įkurti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurioje valstybė valdytų beveik 62 proc., o privatus kapitalas - 38 proc. akcijų. Ši bendrovė, kuri vadintųsi "Leo LT", sujungtų valstybės valdomas "Lietuvos energijos" ir Rytų skirstomųjų tinklų bei "NDX energijos" valdomas VST akcijas.
Įstatymas, turintis atverti kelią "Leo LT" steigimui, užstrigo Seime, kur opozicija reikalauja daugiau saugiklių, kad privatus investuotojas tikrai dalyvaus projekte ir kad Lietuvos energetikos sistema bus integruota į Europos elektros sistemą.
Kol kas neaišku, ar projekte dalyvaus Lenkija, kuri kategoriškai reikalauja 1000-1200 megavatų galios būsimoje atominėje elektrinėje, tuo tarpu Lietuvoje kol kas nežinoma, kokia bus visa branduolinės jėgainės galia. Tai paaiškės šių metų rugpjūtį, kai bus atliktas poveikio aplinkai tyrimas.
